Anykščių krašto kultūrinė panorama

Anykščiai krinta iš turizmo žemėlapio?

Anykščiai jubiliejinėje parodoje ADVENTUR 2023 neturėjo savo stendo. Tai, kad Anykščiai, kaip turizmo kraštas, savęs nepristato parodoje, nustebino Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Anykščių filialui atstovaujančią Sonatą Veršelienę, tačiau meras Sigutis Obelevičius tame neįžvelgia nieko blogo. Ilgai turizmo srityje dirbusios Kristinos Beinorytės (nuotraukoje) nuomone, dalyvavimas renginiuose negali būti chaotiškas. Reikia pastebėti, kad ir ateinančiuose rinkimuose kandidatai ir partijos savo programose žymiai mažiau dėmesio skiria turizmui. Artai reiškia, kad Anykščiai pamažu atsitraukia nuo siekio savo ateitį sieti su turizmu?

Atsiminimuose – rašytojos dovanota itališka užuolaida

Gruodžio 8 dieną sukako 127-eri metai, kai gimė rašytoja Bronė Buivydaitė. Šis pasakojimas apie vieną rašytojos bičiulystę jai sunkiu gyvenimo laikotarpiu, kai, po vyro Juozo Mičiulio įkalinimo lagery kaip politinio kalinio 1948 m., ji slapta sugrįžo į Anykščius, metusi mokytojystę Alytuje. Apie tai parašė muziejininkė Alma Ambraškaitė.

Sveikata – brangiausias turtas

Baigėsi vyresnio amžiaus anykštėnų sveikatos gerinimo projektas.
Spalio mėnesį Anykščiuose mažoji bendrija „Atlantų slėnis“, bendradarbiaudama su asociacija Anykščių Trečiojo amžiaus universitetas, įgyvendino projektą „Vyresnio amžiaus anykštėnų sveikatos gerinimo mėnuo”. Jo tikslas buvo per aštuonis reguliarius teorinius-praktinius užsiėmimus pagerinti projekte dalyvaujančių vyresnio amžiaus anykštėnų fizinę ir psichinę sveikatą.

Skaitymo tradicijos kraštotyrininko Tautvilio Užos namuose

Kiekvieno žmogaus gyvenime knyga palieka savo žymę. Ta žymė ryškesnė, jei žmogus ne tik myli knygą, saugo ją ir gerbia, bet suranda galimybę ją išleisti. Kalbiname septynių kraštotyros knygų apie Viešintų kraštą autorių ir sudarytoją, kraštotyrininką Tautvilį Užą, norėdami sužinoti apie skaitymo tradicijas ir skaitymo ypatumus jo namuose.

“Mes buvome laimingi ir viską turėjome…“

Jau ketvirtas mėnuo, kaip dvidešimt penkerių metų ukrainietė Irina su artimaisiais atvyko į Lietuvą. Pabėgę nuo karo baisumų naują gyvenimą jie kuria N. Elmininkuose. Turbūt niekad nepasimirš patirtas siaubas ir ji vis dar krūpčioja išgirdusi kad ir griaustinio dundėjimą. Sunku pasakoti apie buvusį gyvenimą, tačiau Irina jau vis dažniau šypsosi…

Medis palieka kelmą, o žmogus prisiminimus. Vaistinės istorija Debeikiuose

Posakis, kad gydytojo klaidas gali ištaisyti vaistininkas, o vaistininko klaidas skaičiuoja Dievas, patvirtina kokią svarbią vietą vaistininkai užėmė žmonių gyvenime. Lietuvos istoriniuose dokumentuose vaistininkai minimi nuo XVI a. pradžios. 1506 m. Vilniuje, didžiojo kunigaikščio dvare buvo įkurta pirmoji vaistinė. Laikui bėgant vaistinės buvo atidarytos Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Telšiuose.

Ukrainiečius stebina Lietuvos gamta ir žmonių atjauta

Jau pusmetį vyksta karas Ukrainoje. Iš šalies pasitraukė per 11 milijonų gyventojų. Daugumą sudaro moterys ir vaikai. Karo pabėgėliai plačiai pasklido po pasaulį. Per 300 jų surado prieglobstį Anykščiuose. Daugelis jau apsiprato su Lietuvos klimatu, nusistovėjo santykiai su gyventojais. Bene daugiausiai ukrainiečių gyvena bendrabutyje. Užsukau pabendrauti ir pasidomėti, kaip jiems sekasi, ar nebijo artėjančios žiemos, kokios kyla problemos.