Jau pusmetį vyksta karas Ukrainoje. Iš šalies pasitraukė per 11 milijonų gyventojų. Daugumą sudaro moterys ir vaikai. Karo pabėgėliai plačiai pasklido po pasaulį. Per 300 jų surado prieglobstį Anykščiuose. Daugelis jau apsiprato su Lietuvos klimatu, nusistovėjo santykiai su gyventojais. Bene daugiausiai ukrainiečių gyvena bendrabutyje. Užsukau pabendrauti ir pasidomėti, kaip jiems sekasi, ar nebijo artėjančios žiemos, kokios kyla problemos.
Lietuvos aviatoriaus, aviakonstruktoriaus Balio Karvelio, kuris buvo Jono Karvelio tėvo brolio sūnus, dukra Ramunė Karvelytė rugpjūčio mėnesį A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniam muziejui perdavė Onos ir Jono Karvelių šeimos išsaugotas relikvijas.
Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Mackonių kaime gyvenanti Raminta Didaitė atsiuntė savo eilėraščių.
Verslas ir politika gan sunkai derinami dalykai. Užtenka palyginti Vilniaus ir Kauno vadovų nuveiktus darbus. Sostinės vadas – politikas. 2017 m. buvo uždarytas Lazdynų plaukimo baseinas, dabar baigiamas restauruoti ir duris atvers 2022 metų žiemą. Kaina – 35 mln. eurų (buvo planuota 27 mln.). Pagaliau pradėta griauti 3 dešimtmečius stovėję stadiono griaučiai. Žadama, kad atstatymo kaina tebus 39 mln. eurų (neskaitant, kiek jau išleista, na, ir kaip dažniausiai būna, kaina greičiausia bus viršyta dėl iKauno meras – verslininkas. Olimpinio baseino statyba buvo pradėta 2020 metų rugsėjį. Baseinas atidarytas lygiai po dviejų metų. Futbolo stadiono atidarymas suplanuotas 2022 m. spalio 16 d. Jis kainavo 43 mln. eurų. 2022 m. sausį pradėta lengvosios atletikos maniežo statyba. Planuojamas atidarymas 2023 m. kovą. Kaina – 14,3 mln. eurų.nfliacijos, pasikilusių kainų ir t.t.).
Anykščių režisierius Algirdas Gogelis surašė pasakojimą, kaip jo tėvas du kartus bandė pastatyti namą, bet jam taip ir nepavyko, o štai Simono versmės nesugebėjo sunaikinti nei laikas, nei žmonės. Šis pasakojimas dalis pjesės, kurios A. Gogelis nespėjo pastatyti. Publikuojame straipsnį A. Gogeliui atminti…
Konkurso „Metų ūkis 2022“ dalyvių pagerbimą ir apdovanojimą Kultūros centre pradėjo grupė „2 Donatai“ keliomis nuotaikingomis dainomis. Užlipusi į sceną renginio vedančioji, Kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė pasveikino visus susirinkusius sakydama: „Gyvename tokiu laiku, kai nežinome, kas bus toliau. Tačiau nežiūrint tokios situacijos, švęsti reikia. Į sceną kviečiu tuos, kurie nominantams ir konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojams teiks apdovanojimus – Anykščių rajono savivaldybės merą Sigutį Obelevičių, Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoją Paulių Leščinską, Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėją Virmantą Velikonį ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių biuro vadovą Vilmą Lebedę“.
Kiekvienas miestas ar miestelis gyvena savo ritmu. Štai Vilnius pagal gyventojų skaičių jau pralenkė Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Anykščiai ramesnis, tikrai ne augantis, greičiau besitraukiantis. Net Antanas Vienuolis ir Jonas Biliūnas liko tik anykštėnų mintyse, nes nebetilpo naujose mokyklos programose. Didžiausias rajono miestelis Kavarskas taip pat negarsėja pramone ar gyventojų skaičiaus augimu. Tačiau energingi ir kūrybingi miestelėnai sugeba paįvairinti įprastinę gyvenimo tėkmę bei pagarsinti savo miestą.
Kaip jaučiasi nuolat alkoholį vartojantys žmonės, ko gero, gali apibūdinti tik jie patys. Pašaliniams sunku suprasti, ką jie išgyvena, juos sunku prakalbinti, nes jie nenori viešinti asmeninio gyvenimo smulkmenų. Bendraujant su tokiais žmonėmis, nereikia jų gėdinti, kaltinti ar žeminti. Nepadės, nes jie gyvena tokį gyvenimą, kuris einamu momentu juos tenkina. Apsisprendimą eiti tokiu gyvenimo keliu priima jie patys. Ar kas nors jų gyvenime kada nors keisis, taip pat priklauso tik nuo jų.
Iš Svėdasų (Narbūčių k.) seniūnijos kilusi režisierė, aktorė ir dainininkė Brigita Bublytė anykštėnus jau ne kartą džiugino savo pasirodymais. Ji atliko beveik neįmanomą dalyką – į vieną sujungė du archajiškus muzikavimo žanrus – ispanišką flamenką ir lietuviškas sutartines. Jos spektakis „Flamenko ir sutartinių jungtuvės“ rodytas ir Anykščiuose. B. Bublytė Ispanijoje, […]
Festivalyje „Purpurinis vakaras“ paprastai vyksta ir valanda, skirta poezijai. Šį kartą Anykščių viešojoje bibliotekoje su skaitytojais susitiko poetė Erika Drungytė.
Šių metų pavasarį Anapilin iškeliavo Jotainių krašto kalvis, Arklio muziejaus Niūronyse bičiulis Petras Gurskas (1926-2022).
Ažuožeriuose pasibaigus bendruomenių sambūriui „Visi savi“ paaiškėjo, kad kitais metais bendruomenes priims Svėdasai. Asociacijos „Svėdasų bendruomenė“ pirmininkė Virginija Valikonytė prisiminė gražiausias akimirkas ir emocingai aprašė šių metų svėdasiškių pasirengimą ir pasirodymą sambūryje.
Prieš devynerius metus, 2013 metų rugsėjo mėnesį, oficialiai savo veiklą pradėjo Anykščių turizmo klasteris. Anykščių rajono savivaldybės ir VšĮ „Versli Lietuva“ iniciatyva suburti dirbantys turizmo sferoje krašto verslininkai ir organizacijos vos per kelis mėnesius sutarė dėl klasterio sukūrimo, kurio pagrindinis tikslas – veikiant kartu pritraukti kuo daugiau turistų į Anykščių kraštą.
Staigmenų būna visokių – ir liūdnų, ir linksmų. Tai, kas šį pavasarį nutiko Dabužiuose, sujudino viso kaimelio gyventojus.
Nors Anykščių miesto šventė baigėsi, bet prisiminti yra ką.
Liepos 23 – rugpjūčio 27 d., Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyksiantis XXII Šv. Mato tarptautinis vargonų muzikos festivalis (meno vadovas Stanislovas Aglinskas), kviečia klausytojus puošti savo sielas didingais instrumentų karaliaus muzikos garsais!
Jau kuris laikas vyksta diskusijos, ar pagrįstai Anykščių jaunimo klubui – atviram jaunimo centrui perduotos bibliotekos Metodinio skyriaus ir Ištekių formavimo skyriaus patalpos. Manau, kad ginčas visiškai beprasmiškas. Tai paprasčiausias tėvų ir vaikų konfliktas.
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje – paroda „Profesoriaus Antano Tylos asmeninės bibliotekos atodangos“. Paroda surengta prisiminti mokslininką istoriką, publicistą, visuomenininką prof. Antaną Tylą (1929–2018) ir atverti duris į jo asmeninę biblioteką, kuri po profesoriaus mirties perduota saugoti Anykščių viešajai bibliotekai.
Joninės savo populiarumu turbūt ne ką nusileidžia šv. Kalėdoms ir šv. Velykoms. Jas vienaip ar kitaip mini dauguma. O mini kaip? Na taip, ilgiausia diena, trumpiausia naktis, prie laužų praleistas smagus laikas iki ryto. O kaip čia padarius dar prasmingai ir labai ilgam prisiminimui? Šių metų Joninių šventė bendruomenėje ir bibliotekoje buvo pradėta planuoti prieš pusmetį. Supratome, kad mažai ką žinome apie savo gimtuosius kaimus, išnykusias sodybas, šių sodybų gyventojus, apie praeities smagias ir liūdnas istorijas…
Prieš metus Lietuvą užpūdo įvairiausi „karo pabėgėliai“, daugiausia sveiki, stiprūs vyrai laužantys sienos apsaugą, besibraunantys per tvoras, kovojantys su pasieniečiais. Po vasario 24 dienos, prasidėjus karui Ukrainoje, moterims su vaikais, senoliams teko ieško prieglobsčio po visą pasaulį. Pajėgiantys kovoti, bei dirbantys karo pramonėje vyrai pasiliko ginti šalį. Palikti Ukrainą galėjo tik nepajėgiantys pakelti ginklo. Dalis pabėgėlių prisiglaudė ir pasklido po Lietuvą. Pasak Anykščių rajono vicemero Dainiaus Žiogelio, apie 300 šeimų gyvena Anykščių rajone, tiesa, šis skaičius nuolat keičiasi, nes atsiradus bent mažiausiai galimybei nemaža dalis jų stengiasi grįžta į Ukraina, kiti, suaktyvėjus karo veiksmams viename ar kitame regione, verčiami aplinkybių, atvažiuoja.
