Anykščių krašto kultūrinė panorama

Atsiminimuose – rašytojos dovanota itališka užuolaida

Gruodžio 8 dieną sukako 127-eri metai, kai gimė rašytoja Bronė Buivydaitė. Šis pasakojimas apie vieną rašytojos bičiulystę jai sunkiu gyvenimo laikotarpiu, kai, po vyro Juozo Mičiulio įkalinimo lagery kaip politinio kalinio 1948 m., ji slapta sugrįžo į Anykščius, metusi mokytojystę Alytuje. Apie tai parašė muziejininkė Alma Ambraškaitė.

Sveikata – brangiausias turtas

Baigėsi vyresnio amžiaus anykštėnų sveikatos gerinimo projektas.
Spalio mėnesį Anykščiuose mažoji bendrija „Atlantų slėnis“, bendradarbiaudama su asociacija Anykščių Trečiojo amžiaus universitetas, įgyvendino projektą „Vyresnio amžiaus anykštėnų sveikatos gerinimo mėnuo”. Jo tikslas buvo per aštuonis reguliarius teorinius-praktinius užsiėmimus pagerinti projekte dalyvaujančių vyresnio amžiaus anykštėnų fizinę ir psichinę sveikatą.

Skaitymo tradicijos kraštotyrininko Tautvilio Užos namuose

Kiekvieno žmogaus gyvenime knyga palieka savo žymę. Ta žymė ryškesnė, jei žmogus ne tik myli knygą, saugo ją ir gerbia, bet suranda galimybę ją išleisti. Kalbiname septynių kraštotyros knygų apie Viešintų kraštą autorių ir sudarytoją, kraštotyrininką Tautvilį Užą, norėdami sužinoti apie skaitymo tradicijas ir skaitymo ypatumus jo namuose.

“Mes buvome laimingi ir viską turėjome…“

Jau ketvirtas mėnuo, kaip dvidešimt penkerių metų ukrainietė Irina su artimaisiais atvyko į Lietuvą. Pabėgę nuo karo baisumų naują gyvenimą jie kuria N. Elmininkuose. Turbūt niekad nepasimirš patirtas siaubas ir ji vis dar krūpčioja išgirdusi kad ir griaustinio dundėjimą. Sunku pasakoti apie buvusį gyvenimą, tačiau Irina jau vis dažniau šypsosi…

Medis palieka kelmą, o žmogus prisiminimus. Vaistinės istorija Debeikiuose

Posakis, kad gydytojo klaidas gali ištaisyti vaistininkas, o vaistininko klaidas skaičiuoja Dievas, patvirtina kokią svarbią vietą vaistininkai užėmė žmonių gyvenime. Lietuvos istoriniuose dokumentuose vaistininkai minimi nuo XVI a. pradžios. 1506 m. Vilniuje, didžiojo kunigaikščio dvare buvo įkurta pirmoji vaistinė. Laikui bėgant vaistinės buvo atidarytos Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Telšiuose.

Ukrainiečius stebina Lietuvos gamta ir žmonių atjauta

Jau pusmetį vyksta karas Ukrainoje. Iš šalies pasitraukė per 11 milijonų gyventojų. Daugumą sudaro moterys ir vaikai. Karo pabėgėliai plačiai pasklido po pasaulį. Per 300 jų surado prieglobstį Anykščiuose. Daugelis jau apsiprato su Lietuvos klimatu, nusistovėjo santykiai su gyventojais. Bene daugiausiai ukrainiečių gyvena bendrabutyje. Užsukau pabendrauti ir pasidomėti, kaip jiems sekasi, ar nebijo artėjančios žiemos, kokios kyla problemos.

Motokroso trasa – didelė smėlio dėžė su dideliais žaislais

Verslas ir politika gan sunkai derinami dalykai. Užtenka palyginti Vilniaus ir Kauno vadovų nuveiktus darbus. Sostinės vadas – politikas. 2017 m. buvo uždarytas Lazdynų plaukimo baseinas, dabar baigiamas restauruoti ir duris atvers 2022 metų žiemą. Kaina – 35 mln. eurų (buvo planuota 27 mln.). Pagaliau pradėta griauti 3 dešimtmečius stovėję stadiono griaučiai. Žadama, kad atstatymo kaina tebus 39 mln. eurų (neskaitant, kiek jau išleista, na, ir kaip dažniausiai būna, kaina greičiausia bus viršyta dėl iKauno meras – verslininkas. Olimpinio baseino statyba buvo pradėta 2020 metų rugsėjį. Baseinas atidarytas lygiai po dviejų metų. Futbolo stadiono atidarymas suplanuotas 2022 m. spalio 16 d. Jis kainavo 43 mln. eurų. 2022 m. sausį pradėta lengvosios atletikos maniežo statyba. Planuojamas atidarymas 2023 m. kovą. Kaina – 14,3 mln. eurų.nfliacijos, pasikilusių kainų ir t.t.).

Obuolinės – kultūrinis renginys pagerbiant ūkininkus (fotoreportažas)

Konkurso „Metų ūkis 2022“ dalyvių pagerbimą ir apdovanojimą Kultūros centre pradėjo grupė „2 Donatai“ keliomis nuotaikingomis dainomis. Užlipusi į sceną renginio vedančioji, Kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė pasveikino visus susirinkusius sakydama: „Gyvename tokiu laiku, kai nežinome, kas bus toliau. Tačiau nežiūrint tokios situacijos, švęsti reikia. Į sceną kviečiu tuos, kurie nominantams ir konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojams teiks apdovanojimus – Anykščių rajono savivaldybės merą Sigutį Obelevičių, Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoją Paulių Leščinską, Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėją Virmantą Velikonį ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių biuro vadovą Vilmą Lebedę“.

Kavarskas – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2022. Planai ir realijos

Kiekvienas miestas ar miestelis gyvena savo ritmu. Štai Vilnius pagal gyventojų skaičių jau pralenkė Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Anykščiai ramesnis, tikrai ne augantis, greičiau besitraukiantis. Net Antanas Vienuolis ir Jonas Biliūnas liko tik anykštėnų mintyse, nes nebetilpo naujose mokyklos programose. Didžiausias rajono miestelis Kavarskas taip pat negarsėja pramone ar gyventojų skaičiaus augimu. Tačiau energingi ir kūrybingi miestelėnai sugeba paįvairinti įprastinę gyvenimo tėkmę bei pagarsinti savo miestą.

Per gyvenimą vingiuotais keliais

Kaip jaučiasi nuolat alkoholį vartojantys žmonės, ko gero, gali apibūdinti tik jie patys. Pašaliniams sunku suprasti, ką jie išgyvena, juos sunku prakalbinti, nes jie nenori viešinti asmeninio gyvenimo smulkmenų. Bendraujant su tokiais žmonėmis, nereikia jų gėdinti, kaltinti ar žeminti. Nepadės, nes jie gyvena tokį gyvenimą, kuris einamu momentu juos tenkina. Apsisprendimą eiti tokiu gyvenimo keliu priima jie patys. Ar kas nors jų gyvenime kada nors keisis, taip pat priklauso tik nuo jų.

Flamenkas ir sutartinės susijungė…

Iš Svėdasų (Narbūčių k.) seniūnijos kilusi režisierė, aktorė ir dainininkė Brigita Bublytė anykštėnus jau ne kartą džiugino savo pasirodymais. Ji atliko beveik neįmanomą dalyką – į vieną sujungė du archajiškus muzikavimo žanrus – ispanišką flamenką ir lietuviškas sutartines. Jos spektakis „Flamenko ir sutartinių jungtuvės“ rodytas ir Anykščiuose. B. Bublytė Ispanijoje, […]