Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Mackonių kaime gyvenanti                 Raminta Didaitė atsiuntė savo eilėraščių.

„Esu Raminta Didaitė. Man labai patinka rašyti eilėraśčius bei noveles. Pradėjau rašyti nuo 16 metų. Kadangi gyvenu kaime, vienkiemyje, tad įkvėpimo semiuosi iš gamtos. Dažniausiai mano eilės gimsta naktimis arba kai sėdžiu teatre. Mano idealai, į kuriuos lygiuojuosi yra rašytojai: Vytautas Mačernis, Salomėja Nėris, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga. Ateityje savo gyvenimą sieju su kūryba. Po truputį kopiu gyvenimo laiptais link svajonės išsipildymo – būti aktore, rašytoja. Tikiuosi savo eilėmis prajuokinti, sujaudinti, sudominti  skaitytoją“, – trumpai prisistatė autorė. Skaitytojų dėmesiui – pluoštelis Ramintos kūrybos.  

Ramešvaros laukimas

Tikiuosi tave sutikti 
Rytoj prie altoriaus, 
Tikiuosi sutikti tave 
Rytoj prie altoriaus. 
Jaučiu drugelius šalia,
O tai reiškia,
Jog ateisi, meile,
O tai reiškia,
Jog ateisi, meile
Ir globosi gėles
Kaip visada
Nemuno krante.

Ramešvaros gimtadienis

Širdis laiminga,
Širdis juokiasi,
Nes išvydo tave,
Nes pamatė tave
Vėl kūnas virpa,
Vėl svaigsta galvą
Ir aplinkui
Aplinkui žaidžia drugeliai,
Mano meile,
Tu toks  pat gražus

Nuostabus angelas,
Nusileidęs 
Iš Rojaus planetų. 
Meile, tu toks pat žavus
Lyg gėles žiedas,
Augantis  Amazonės krioklyse. 
Kitaip ir būti negali
Juk tu mano meilė,
Mano gyvenimo meilė!

Šokis

Šiąnakt aš laukiu,
Šiąnakt aš laukiu
Šanso paskutinį kartą
Prisiliesti prie tavęs.
Laukiu vis laukiu,
Kol ateisi
Laukiu vis laukiu, 
Kol priglusi
Prie mano širdies,
Kol paimsi 
Už rankos
Ir vedamas nuoširdžios šypsenos
Pabučiuosi. 
Tuomet skrisime, 
Tenai kur milijonai žvaigždžių,

Tenai kur nėra liūdesio gėlių.
Netikėtai mano svajas 
Nutraukia durų bildesys
Tyros meilės kuždesys
Atėjai!
Žinau jaučiu tai tu!
Atėjai
Ir tikrai
Tai tu!
Stovi priešais mane,
Rankose puokštė rožių
Mano skruostais pradeda 
Tekėti ašaros…..
Puolu tau į glėbį
Beprotiškai beprotiškai 
Tavęs pasiilgau
Meile myliu tave!
Abu pradedame juoktis
Aistringas bučinys
Sujungia mūsų sielas. 
Imame šokti
Skrendu tau ant rankų,
O tu vis juokies
Su naktim deries,
Kad tik ji taptų ilgesnė,
O mudviejų meilė aistringesnė
Raudonos rožės krenta
Ant grindų
Mes šokame rožių lietuje,
Mes šokame rožių lietuje
Meile, ačiū tau!

       Korona

Jau praėjo audra.
Ir juokiasi debesys balti
Jau praėjo vargai,
Ir kvatojasi širdys. 
Viskas baigėsi laimingai. 
Dėkojame tau Dieve! 
Už suteiktą malonę. 
Pagaliau baltieji sargai
Ramiai, ramiai miega,
O sielų valdovai
Irgi jau poilsiauja. 
Audra praėjo.

Likimas- žaidimas

Veiksmas- paprastas.

Atoveiksmis –sunkus

Mąstymas- išaukštintas,

Sprendimas-neadekvatus.

2020 Helovynas

Tai keistas vakaras parpuolė !
Tamsu. Nors į akį durk!
Baugu. Nors iš tikrųjų…  
Einu su sese
Gąsdinti artimų
Bei svetimų
Vėl    nepažįstamas veidas, 
Vėl kaukiantis vaikas šalia,
Linguojantis krepšys
Mažo kūdikio lopšys
Kūdikis verkia,
Kūdikis verkia 
Nors iš tikrųjų…..
Su sese pastatėme baidyklę
Mistinių galių skraidyklę

vidutinio dydžio baidyklę. 
Šiąnakt šmėklos, vaiduokliai,

Ir paklydusios sielos
Eina su mumis 
Baisu. Gal?
Nors iš tikrųjų….  

Prie gyvenamųjų namų
Dega rudeniniai  moliūgai,
Dangumi skraido erdvėlaiviai,
Ar tikrai? Gal. 
Nors iš tikrųjų….  
Tolumoje girdisi šūksniai
Ar yra alkanų? 
Gal. 
Nors iš tikrųjų….
Na ar baisu? 
Juokauju! 
Cha! 
Juk taip nėra…..
Nors iš tikrųjų….

Visatai

Palikau tave,

Palikau džiaugsmą,

Laimę, ramybę,

Palikau tave

Neišsaugojus meilės,

Kurią laisčiau ne kasdieną

Tad, atleisk,

Pasiilgau tavęs,

Tavo akių,

Kurias glausdavau sykiu

Kiekvieną vakarą,

Žiūrėdavau į jas,

kiekvieną vakarą

visas pasaulis ištirpdavo

prieš jas

tavo nuostabias akis!

Pasaka Senolei

Likimo žvaigždė šviečia
Sapnas pas tave kviečia
Tik deja
Jau niekada
Tu nebūsi šalia
Mano Senole, mylima,
Tau skirta gyvenimo daina
Gal kažkada
Susitiksime dausose,
Žaisim menamose bangose,
Gal kažkada
Apsikabinsime
Ir amžiams liksim kartu
Tarp kūdikio sapnų,
O dabar nušviesk, man kelią,
Dovanok laimingą dalią
Mano mylima Senole,
Ateik, kas nakt,
Paliesk, akis

ir jos nurims,
Apkabink mano viltis
Lai jos pražys
Ir tavo veido kvapą sugrąžins.

Gyvenimo prasmė

Dažnai galvoju

Ar mane prisimins,

Dažnai mąstau

Ar mane skaitys,

O gal pamirš

Ir pranyksiu lyg siela

Nepririšta prie kūno

Stebuklingu, sidabriniu siūlu.

Kažkur sapnuose skraidysiu

Iliuzijos šios nematysiu.

Dažnai galvoju

Kam kuriu

Ar reikia?

Ne, nereikia.

Dažnai mąstau

Kam rašau

Ar reikia?

Ne, prireikia.

Mano sielos kalbų

Kažkam reikia

Ir tai išties stebina

Gal glumina

Mano pavargusią sielą,

Tačiau džiugina

Tai, jog parskrenda sakalai,

Tačiau džiugina

Tai, jog gaudo pelės katinai,

Toliau ropinėja įvairių rūšių vabalai

Sukasi pasaulis atbulai.

Mintis

Groja pianinas. 
Smilksta  vėduoklė
Rožių aromate,
Akvilina rašo dienoraštį
Sunkios mintys 
Spaudžia smegenis
Sunkios mintys
Gamina nerimą
Žmogaus protas
Lyg mašina,
Kuri neturi stabdžių,
Kai paleidi vairą,
Tai lekia kiek gali,
O trumpam laikui
Sustoja tik miego metu
Kai nėra dūzgiančių vabalų.

• 

Dalina Rupinskienė