Obuolinės – kultūrinis renginys pagerbiant ūkininkus (fotoreportažas)

Konkurso „Metų ūkis 2022“ dalyvių pagerbimą ir apdovanojimą Kultūros centre pradėjo  grupė „2 Donatai“  keliomis nuotaikingomis dainomis. Užlipusi į sceną renginio vedančioji, Kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė pasveikino visus susirinkusius sakydama: „Gyvename tokiu laiku, kai nežinome, kas bus toliau. Tačiau nežiūrint tokios situacijos, švęsti reikia. Į sceną kviečiu tuos, kurie  nominantams ir  konkurso „Metų ūkis 2022“  nugalėtojams  teiks apdovanojimus – Anykščių rajono savivaldybės merą Sigutį Obelevičių, Anykščių rajono ūkininkų sąjungos  pirmininko pavaduotoją Paulių Leščinską, Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėją Virmantą Velikonį ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių biuro vadovę Vilmą Lebedę“.

Rajono meras S. Obelevičius, sveikindamas ūkininkus, kalbėjo, kad šie metai buvo vieni iš sudėtingiausių, nes brango trąšos, kuras, elektra. „Tačiau Lietuvos ūkininkai ištveria viską, nes pripratę prie gamtos išdaigų. Šiandien smagu pasidžiaugti geriausiais rajono ūkiais. Kiekvienam ūkiui būtų galima įteikti po medalį, nes jie visi sugeba išgyventi bet kokiomis sąlygomis“, – sakė meras.

Ūkininkus ir gausiais susirinkusius šventės svečius sveikino V. Velikonis, P. Leščinskas ir V. Lebedė.

Po sveikinimo kalbų renginio vedančioji pristatė visus 14 nominantų, kaskart trumpai  apie juos papasakodama.

Lino Skačkausko ūkis.  Nominacija „Už drąsą ir ištvermę puoselėjant ekologinį pienininkystės ūkį“.

Andrioniškio seniūnijos Pagriežių kaime įsikūręs Lino Skačkausko ūkis. Ūkininkas Linas, kiek save pamena, šeimos ūkyje darbuojasi nuo vaikystės. Todėl nenuostabu, kad, sulaukęs brandos, perėmė ūkį į savo rankas. Linas užsiima ekologine pienininkyste, deklaruoja beveik 140 hektarų pievų bei grūdinių kultūrų pašarams, laiko per 100 galvijų iš kurių 48 melžiamos karvės. Modernizuojant ūkį, pasinaudojo Kaimo plėtros programomis, kurių dėka įsigijo naujos, našios bei palengvinančios ūkio darbus technikos. Ūkininkas Linas ir ateityje planuoja plėsti bei modernizuoti ūkį.

Juditos ir Prano Patumsių ūkis.  Nominacija  „Už savęs atradimą kaime ir sėkmingai sukurtą ekologinį mėsinės gyvulininkystės ūkį“.

Klasės draugai, susitikę studijuojant ir įsimylėję, Judita ir Pranas nutarė apsigyventi kartu- kaime. Ant pasaulio krašto, Prano prosenelių žemėje, abu mylintys gyvūnus, ūkininkauti pradėjo nuo 9 melžiamų karvių. Nors tuo metu neturėjo nei didelės patirties, nei finansų, tačiau tai nesutrukdė kopti svajonės link. Jaunatviškas veržlumas ir ryžtas šiandien rodo darbo vaisius. Dabar 190 -ties hektarų ūkyje auginamos grūdinės kultūros, pievose ganosi 170 eko mėsinių galvijų banda. 2013 metais konkurse „Pažangiausias ekologinis ūkis“ Pranas ir Judita buvo pripažinti nugalėtojais nominacijoje „Už pažangą ekologinės gamybos ūkyje“.

Gitos ir Kęstučio Opulskių ūkis. Nominacija „Už ryžtą kurtis kaime ir naujų kelių žemės ūkio veikloje atradimą“.

  Maždaug prieš septyniolika metų iš Kauno į atokų Debeikių seniūnijos Kalvelių kaimą gyventi atvyko jauna šeima Gita ir Kęstutis Opulskiai. Nupirkę seną, apleistą sodybą, ėmėsi ją tvarkyti bei pamažu kurti „Senųjų Kalvelių ūkį“, kurio dydis pradžioje tebuvo apie 17 hektarų ploto. Šiuo metu Gita bei Kęstutis dirba apie 200 hektarų žemės, augina grūdines kultūras. Dalį laiko skiria žirgų auginimui. Tačiau bene labiausiai įžymi šeimos veikla – tai ritininės vejos auginimas. Gitos ir Kęstučio ūkyje užauginta veja puošia ne tik fizinių asmenų, įvairių įstaigų ar įmonių kiemus, ja net išklotas ir naujasis Dariaus ir Girėno stadionas Kaune. Vejos auginimas sudėtingas, daug žinių, įgūdžių bei darbo jėgos reikalaujantis procesas. Tačiau šiais metais Gita ir Kęstutis jau gali džiaugtis, kad vejos nuėmimo darbus palengvino įsigytas automatinis velėnos nuėmimo kombainas, kuris yra pirmasis tokio tipo kombainas Baltijos šalyse.  

Daivos Filistovič ūkis.  Nominacija „Už darną su gamta ir įrodymą, kad ir mažas ūkis gali būti gyvybingas“.

 Debeikių seniūnijoje Karalinavos kaime 2005 metais ekologinį ūkį įkūrė ūkininkė Daiva Filistovič. Iš pradžių ūkyje buvo auginama tik apie 1,5 ha braškių. Tačiau pamažu ūkis buvo plečiamas ir šiuo metu sudaro jau apie 30 ha žemės. Nors ūkis nėra didelis, tačiau veiklos jame užtenka. Ūkyje ir dabar auginamos ekologiškos braškės, pradėti auginti rabarbarai. Taip pat laikomi mėsiniai galvijai, kurių priežiūra kelia nemažai iššūkių. Ūkininkei yra tekę ir vos gimusį veršelį ant pečių į namus parsinešti bei ten kelioms dienoms apgyvendinti. Daiva – tai žmogus orkestras. Ji ne tik ūkininkauja, tačiau dar dirba socialinio darbuotojo padėjėja socialinės globos namuose. Taip pat randa laiko dar vienam savo pomėgiui – tai nuostabaus grožio rankų darbo gaminių iš betono gamybai. Žinant visus Daivos dienos darbus, atrodo neįtikėtina, kad para turi tik dvidešimt keturias valandas laiko.  

Ramūno Gedziūno ūkis.  Nominacija „Už pasiryžimą veiklai kaime, tikslo turėjimą ir pastangas jį pasiekti “.

      Ramūnas – miestietis, karys savanoris. Tėčiui sužinojus, kad jo sūnus vairuoja traktorių ir dirba laukuose kilo įtarimų, teko vežti ir parodyti kaip vyksta darbai žemės ūkyje. Bet kaip sako: „Visi mes nuo žagrės“ visus mus traukia žemė, visi mes mylim ir puoselėjam savo kraštą. Ramūnas kruopštus, naujovėmis besidomintis, savo darbui atsidavęs žmogus. Jo ūkyje viskas prasideda nuo labai mažų, žemiškų ir paprastų dalykų: nuo tausojamos ir tobulinamos technikos, prižiūrėtų laukų, tvarkingų sandėlių. Jo ūkis auga. Auga stabiliai ir palaipsniui.  

 Tado Malinausko ūkis.  Nominacija„Už tėvų darbų tęstinumą ir kryptingą ėjimą tikslo link“.

  Šio vyro darbas ir mokslai žemės ūkyje prasidėjo labai anksti. Tėtis su mama ūkininkavo, o Tadas nuo mažų dienų vis kartu, ir prie traktoriaus, ir prie gyvulių. O dabar, kai į pirmą eilę ūkyje  teko stotis pačiam,  jau nebuvo taip baisu ir nežinoma. Tado šeima kol kas gyvena mieste, o ir jis pats dar vis nepaleidžia darbų didmiestyje. Bet tikrai žino, kad grįš  gyventi į kaimą, kad guls ir kelsis namuose, kurių langai atsivers į nuosavą sodą, kad važiuojant traktoriumi kils mažytės sūnaus rankelės prašydamos pasiimti kartu į šeimos laukus.      

Almos ir Viliaus, Evelinos ir Jauniaus, Andriaus, Dominyko Juodelių ūkis.   Nominacija  „Už ilgametį darbą kuriant puikų agro kraštovaizdį, protėvių istorijos pažinimą ir saugojimą bei jaunosios kartos įtraukimą į tolesnį ūkio vystymą“.

 Ūkio įkūrėjas Vilius Juodelis ūkininkauja nuo 1990 m., sūnus Jaunius ūkį įkūrė 2010 m., sūnus Andrius – 2015 m. o anūkas Dominykas – 2022 m. Ūkininkas dirba 200 ha žemės, iš kurių tik 10 proc. yra nuomojama. V. Juodelio ūkyje laikoma 85 mėsiniai galvijai. Ūkininkas kasmet sėja apie 80 ha žieminių javų, apie 40 ha – vasarinių javų ir apie 40 ha – skiriama pievoms ir ganykloms. 2010 m. – 2011 m. vienas pirmųjų Anykščių rajone įsirengė saulės elektrines.

Aktyviai pasinaudoja ES parama įsirengiant grūdų saugyklą, įsigyjant žemės ūkio techniką žemei dirbti ir pašarams ruošti, bei melioracijos darbams atlikti.  Vilius per darbo metus sukūrė puikų ūkio agro kraštovaizdį, kuriame dera kalvos, tvenkiniai bei galvijų prižiūrimos ganyklos su pavieniais miškeliais. Didelį dėmesį skirdamas šeimos istorijai šiame krašte, ūkininkas stengiasi atgaivinti šeimininkų paliktas sodybas, kviesdamas žmones apsigyventi jo mylimame krašte.

Jono Bražionio ūkis.  Nominacija „Už išsaugotą meilę tėviškei ir skiriamas investicijas turizmo vystymui Anykščių krašte“.

Jonas Bražionis  gimė ir  augo Anykščių r., Skiemonių sen., Velykūnų k. Kaip pats Jonas sako: „Vaikystėje svajojau gyventi mieste“.  Jo svajonės išsipildė. Jonas viename iš Lietuvos  didmiesčių sėkmingai sukūrė verslą. Tačiau laikui bėgant  suprato, kad jį vilioja kaimas, gamta .

 2018 m. pradėjo atgal dairytis į tėviškę. Ten 20 ha žemės ūkyje , kad nebūtų sofos ūkininkas Jonas augina danielius, elnius, retos veislės galvijus.

2021 m. Jonas savo sukurto verslo investicijas  kelia į  šalia tėviškės esantį  Mačionių kaimą, kur įsigijo kaimo ir turizmo sodybą ’‘ Ajerinė“  prie Rubikių ežero ir ten sėkmingai  plėtoja savo verslą. Reikia džiaugtis  ,kad  jaunimas sugrįžtą  į   kaimą , planus ir  ateitį  kuria gražiame Anykščių krašte.

 Jolitos ir Rimvydo Srazdų ūkis.   Nominacija  „Už jaunatvišką optimizmą, naujų veiklų kaime atradimą ir vystymą“.

Rimvydas Strazdas,  gimęs ir augęs Skiemonių sen., Mačionių k.,   jaunas vaikinas įleido šaknis savo tėviškėje , sukūrė šeimą , bet kaip sako pats ūkininkas, ne iš karto  ėmėsi žemės ūkio veiklos   dirbo  valdiškuose darbuose,  vėliau nuo 2014 metų prie savo veiklos ,  pradėjo žemės ūkio veiklą , turėdamas apie 20 ha  žemės, kiekvienais metais didindamas  žemės ūkio valdas, tačiau kaip sako ūkininkas, plėstis buvo labai sunku, nes aplink  laisvos žemės nebuvo,  tačiau ūkininkas nenuleido rankų , šiandien  Rimvydas dirba  apie 80 ha žemės, augina mėsines avis, sėja grūdines kultūras, reikėjo atsisakyti  papildomo darbo , kad spėtų suktis ūkyje .  Žmona Jolita dalyvavo projekte Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų  programos priemonės  „Ūkio ir verslo plėtra“, veiklos sritį „ Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo  vietovėse“ gavo paramą ir atsidarė   malkų skaldymo įmonę „Mačionių  Medinukas“.  Reikia džiaugtis , kad jaunos šeimos  neieško lengvesnio kelio, neiškeičia  miesto šurmulio į kaimą, o savo planus ir vizijas  kuria kaime.

Andželos ir Tado Niaurų ūkis. Nominacija  „Už išsaugotą ir puoselėjamą protėvių sodybą, su gamta darnų ūkininkavimą“.

Tadas Niaura  dirba UAB „Anykščių Vosinta“ ir ūkininkauja, žmona Anžela  dirba UAB „Baldjoda“, gražiai tvarko savo namų aplinką. Sūnus Dovydas Niaura yra Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnazijos dvyliktokas. Niaurų šeima gyvena Galvydžių kaime.

Tado seneliai praėjo Sibiro vargus, sodyba buvo tapusi kolūkine nuosavybe. Pamažėle, darbštumo ir bajoriško užsispyrimo dėka namai sutvarkyti, sodas pasodintas, galvijai maitintojai laisvai ganosi naujame aptvare.  Ganosi vietovėje, kuri verta kurorto vardo – viename gale Jaros šlaitai, kitame Šimonių giria. Ir visą tai galima matyti pro svetainės langą. Ko ne dietinis kurortas? Dietinis – nes gražu akiai, tyra krūtinei, bet smėlis neduoda nei vešlių dobilų, nei gero atolo.  ….

Gintarės ir Pauliaus Miškinių ūkis.  Nominacija „Už teisingą pasirinkimą ir sukurtą gyvybingą šeimos ūkį“.

      Paulius Miškinis dirba Anykščių socialinės globos namų Svėdasų filiale ir ūkininkauja, žmona – Gintarė Miškinienė dirba Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnazijos mokytoja. Jie augina sūnų Simą, gim. 2017 m.. Miškinių šeima gyvena Grikiapelių kaime.

  Grikiapeliuose gimęs, Grikiapeliuose augęs, Grikiapelius puošia. Kas? Miškinis. Paulius. Toje vietoje kur dar iki susiformavo Grikiapelių gatvė buvo senas namas, sodyba, dabar ten gyvena Pauliaus ir Gintarės šeima. Niekas dabar nepasakys, kad sodyba viena  iš seniausių visame kaime. Pasinaudojo programa ir už Uosintos upelio brastos, kurią laimina švento Jono Krikštytojo stogastulpis, atsirado puikus aptvaras. Angusai net blizga.  Sūnui Simui tinka ir patinka mamos hobis – perukuotos ir kitaip pasipuošusios antys. Tikėtina, kad formuosis dinastija.

Kristinos ir Kęstučio Kielų ūkis.   Nominacija„Už pasiryžimą grįžti ūkininkauti į senelių žemę, meilę savo augintiniams, begalinį darbštumą“.

Savo mėsinių galvijų – galovėjų  – ūkį įkūrė 2015 metais – buvusioje Kęstučio senelių ir  tėvų žemėje. Pradėję ūkininkauti nuo 5 galvijų, atsivežtų iš Žemaitijos, ūkį išplėtė iki 120 vienetų ir 100 ha žemės. Ūkyje dominuoja pievos ir ganyklos, tačiau augina ir javus, kurie yra skirti galvijų pašarams.

Tiek Kęstutį, tiek Kristiną ūkininkavimo pagrindų ir meilės žemei išmokė tėvai, seneliai. Kęstutis nors ir augęs mieste, tačiau visos vasaros praleistos pas senelius kaime, o Kristinos tėvai turėjo savo ūkį.

Šeima ūkiui atsidavusi visa širdimi, aukoja visas savo poilsio valandas likusias nuo tiesioginių darbų. Kiekvieną vakarą ir savaitgalį skuba iš Panevėžio į kaimą ir atgal.

Viskas daroma pačių sutuoktinių rankomis, abu valdo techniką ir padargus, teikia paraiškas paramai gauti, domisi gyvulininkyste, naujomis technologijomis, dalyvauja parodose, gyvulius realizuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje ir svajoja ūkį išplėsti iki 200 vienetų bei pastatyti ūkyje namą.

Karolinos ir Karolio Ažusienių ūkis.  Nominacija „Už senelių ir tėvų ūkio tęstinumą ir puoselėjimą“.

Karolio Ažusienio ūkio istorija prasidėjo dar prieš karą, kai jo senelis nusipirko žemę iš Raguvėlės dvarininko Komaro. Vėliau  Sibiro tremtį patyręs jo tėtis, po nepriklausomybės atkūrimo susigražinęs žemę, pradėjo ūkininkauti. Tą pačią žemę dirba ir Karolis su šeima.  Daugiausia grūdinėmis kultūromis apsėjęs apie 164 hektarų žemės  šiemet Karolis pabandė  gyvulininkystę, įsigijo dvi deksterių veislės karves ir du veršelius. Mažo ūgio gyvuliai labai patiko jo šeimynai, tad planuoja ūkį išplėsti.

Pauliaus Šimėno ūkis. Nominacija „Už originalias veiklos idėjas, jų sklaidą ir įgyvendinimą“.

Paulius Šimėnas – jaunas ūkininkas, kraštiečių gerbiamas  ir mylimas seniūnaitis, turintis begalę įvairiausių įdėjų savo ūkio plėtrai. Paulius, gimęs ir užaugęs didmiestyje, nepabūgęs kaimo gyvenimo, atvažiavo ūkininkauti į senelių ir prosenelių kraštą. Ūkis įkurtas Viešintų seniūnijoje, Skudų kaime, kuriame auginami labai egzotiški hailendų veislės mėsiniai galvijai, deklaruojama 40 ha žemės. Šalia galvijų specializuojasi topinambų, kitaip vadinamų bulvine saulėgrąža, žiemine bulve, auginime. Produkcija tiekiama perdirbimui, kur pagaminami milteliai naudojami maisto paruošime. Greta baigiamų sukultūrinti miško krūmynų Paulius statosi ir savo naująjį gyvenamąjį namą, kurio kaimynystėje jau pradedamos įrengti ir būsimam kempingui reikalingos patalpos.

Iškilmingai buvo paskelbti ir apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojai.     

Trečioji vieta – Nijolės-Liucijos ir Kęstučio Skudų ūkis. „Už ilgametę kantrybę ir ištvermę, sumanumą, sukuriant pavyzdinį šeimos pienininkystės ūkį“.

Kęstutis Skudas, baigęs žemės ūkio akademiją, ūkininkavimą pradėjo nuo valstiečių ūkio turėdamas vos dvi karves. Dabar išaugęs 52 galvijų pieno ūkis gali pasigirti moderniais įrengimais, kuriuos įsigijo pasinaudojęs Europos Sąjungos paramos  programomis.   Pašarus gyvuliams Kęstutis  pasigamina savo ūkyje, laikosi sėjomainos ir žalinimo reikalavimų. Kartu su tėvu ūkininkauja abi jo dukros Eglė ir Karolina. Tai klasikinis šeimos ūkio pavyzdys- kai dirba visa šeima.

Antroji vieta – Valentino Kiaulevičiaus ūkis.  „Už sprendimą įsijungti į tėvų pradėtus šeimos ūkio kūrimo darbus“.

Šis jaunas žmogus gimė ir augo kaime,  gyvenimo išminties  mokėsi tėvų ūkyje.  Tėčio Leono Kiaulevičiaus paskatintas, baigė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją,  agronomijos studijas. Gyvenimas ir pramogos kaime, suformavo Valentino savitą požiūrį į darbą, kaimynystę, pagalbą vienų kitiems, šeimos vertybes, gimtąją žemę. Valentinas atviras naujovėms, ūkyje vis daugiau atsiranda inovatyvios technikos, vis dažniau į pagalbą pasitelkiami kompiuteriai.  Valentinas sako, kad „kaimas žmogui yra labiau prigimtinis dalykas nei miestas.“

Konkurso „Metų ūkis 2022“  nugalėtojais  kompetentinga komisija išrinko Gitanos ir Daliaus Raškevičių ūkį „Už kryptingą darbą, įžvalgias investicijas, nuoseklumą, apvainikuotą pavyzdinio augalininkystės ūkio sukūrimu“.

Liepdegėnų kaime įsikūręs Daliaus ir Gitanos Raškevičių ūkis  skaičiuoja jau 25- tus ūkininkavimo metus.  Kantraus kasdienio darbo dėka ūkis šiuo metu siekia 370 ha. Ūkyje auginami kviečiai, rapsai, pupos. Gražiai sutvarkyta sodybos aplinka rodo šeimininkų darbštumą, o dirbtuvėse stovi moderni ir naši technika. Šio ūkio sunkus darbas įvertinamas jau ne pirmą kartą. 2012 m. ūkis tapo metų ūkio nugalėtoju. 2017 m. šeima dalyvavo gražiausios ūkininko sodybos rinkimuose. Kaip sako ūkio šeimininkas „Dabar iš investicijų beliko svarstykles įsigyti“. Šalyse, kurios nematė socializmo, tokios kapitalinės investicijos į techniką ir pastatus, kurias padarė Raškevičiai, buvo įmanomos tik per kelias ūkininkų kartas. Belieka stebėtis šeimininkų sumanumu, darbštumu ir sėkme sukūrus tokį visapusiškai subalansuotą augalininkystės ūkį.

Visus apdovanotuosius sveikino gydytojas, Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentas Povilas Rimkus, Kupiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius, o Seimo nario Tomo Tomilino vardu ūkininkus pasveikino Antanas Baura.

Po apdovanojimų koncertavo grupė „2 Donatai“ .

Dalina Rupinskienė

Mykolo Bitvinsko fotoreportažas

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.