Kam prireikė pašarinius runkelius paversti „popierinėmis tonomis“ cukraus fabrike? Kaip po darbų į senąjį tvartą patys grįždavo atimti arkliai? Ir kas iš tiesų įvyko tą įtemptą parą, kai į Anykščius tvarkos daryti skubiai atvyko pats Vytautas Landsbergis?
Ilgametis Anykščių rajono vadovas, zootechnikas bei pirmasis nepriklausomo rajono valdytojas Algimantas Dačiulis atveria užkulisius, kurių nerasite jokiuose oficialiuose istorijos vadovėliuose. Tai stulbinantis, humoro kupinas pasakojimas apie absurdišką kolūkių kasdienybę, kovą už išlikimą ir nepriklausomybės aušroje kilusias dramas.
Iš Virbališkių kaimo (Kupiškio r.) kilęs A. Dačiulis, kuris anksti neteko tėvo, tad sunkus kaimo darbas nuo mažų dienų jam tapo kasdienybe. Paskirtas dirbti į Anykščių kraštą, jis pateko tiesiai į įsibėgėjančios sovietinės sistemos verpetą.
„Kolūkių kūrimosi pradžioje atimti arkliai bei gyvuliai tapo skaudžiausia trauma kaimo žmonėms, – prisimena pašnekovas. – Žmonės liūdnai juokaudavo: jei ūkininkas neturi arklio – pas jį visada šventė, o jei neturi karvės – pasninkas. Skaudžiausia būdavo stebėti suvisuomenintus arklius: atidirbę laukuose, jie patys pėsti grįždavo į savo senąsias sodybas ir ilgai stovėdavo prie tvoros, liūdnai laukdami, kol šeimininkas įleis į gimtąjį tvartą…“
Norint išgyventi nuolatinį rajono vadovams daromą spaudimą bei įvykdyti neįmanomus sąjunginius planus, tekdavo griebtis neįtikėtino išradingumo.
Paklaustas, kaip pavyko atlaikyti tokią įtampą ir neprarasti sveiko proto, A. Dačiulis prisimena mėgstamą anekdotą: „Mokytojas po mirties patenka į pragarą. Po trijų dienų Šv. Petras atskuba atsiprašyti, kad įvyko klaida ir jam priklauso rojus. O mokytojas atsako: „Mielas Petrai, palyginus su darbu mokykloje, pragare man taip gera…“ Lygiai taip pat buvo ir su tais dvidešimčia vadovavimo metų. Spaudimas buvo milžiniškas, bet stengėmės išlikti žmonėmis ir neprasigerti.“
Visą likusį pokalbį ir išskirtinius Algimanto Dačiulio gyvenimo prisiminimus galite pamatyti vaizdo įraše https://www.youtube.com/@AnyksciaiPlius
Norite daugiau?
Prisijunkite prie diskusijos ir pasidalinkite, kokie atsiminimai bei kolūkių laiko kuriozai gyvi Jūsų šeimoje? Kokių neįtikėtinų istorijų apie nepriklausomybės aušros iššūkius yra pasakoję Jūsų tėvai ar seneliai?
Spauskite „Stebėti“! Čia jūsų pirmųjų kas dieną laukia visi įdomiausi reportažai ir naujausios istorijos.
Saulius Barasa
