Rimantas Juodelis, gimęs ir užaugęs N. Elmininkuose, save apibūdinantis elgesio inžinieriumi, apibendrinto matymo mokslininku ir psichologiniu elgesio konsultantu, šiuo metu džiaugiasi, kad išleido knygą, kurią rašė dvejus metus – „Elgesio mokslas ir įrankiai susikalbėjimui“.

Tradicinis klausimas: Ar gera gyventi kaime?

Rimantas: Vienintelis dalykas, dėl kurio čia gyvenu, tai gamta, laisva lauko erdvė ir galimybė turėti daržą. Kai išvykstu, pavyzdžiui, į Belgiją, matau tenai žmones, kurie turi naujausius „porche“, tačiau neturi vietos garažui. Ten namas prie namo, kiemuose trinkelės ir jei vienas žmogus klauso arabų muzikos, tai girdi bent keli kaimynai. Čia mažiau populiacijos ir tai leidžia atsipalaiduoti bei mėgautis gyvenimu gamtoje. Bet negalvokite – nepamiršau jog gamta nyksta. E. Kolbert (Elizabeth Kolbert) knygoje „The Sixth Extinction: An Unnatural History, 2014“ daroma išvada, kad iki 2050 m. gali išnykti 24% visų gyvūnų ir augalų pasaulyje. Negirdėjau biologo, kuris atmeta tokią galimybę. Mums gresia išnykimas, nors galėtume užsiimti priešinga veikla – gamtos atstatymu.

Kokie tavo pomėgiai?

Rimantas: Pomėgių neturiu. Ar teko girdėti tokį terminą „kultūros identitetas“? Manyje neatsispindi jokie požiūriai ar vertybės, primestos kultūros. Aš labai paprastai viską darau ir neapsikraunu. Nežinau pomėgio, kuris nevirto verslu ar priklausomybe. Tu sakai, kad neklausai muzikos, nežiūri televizoriaus? Rimantas: Taip. Visa tai tik trukdytų ir nukreiptų mano dėmesį nuo esmės. Net socialiniais tinklais naudojuosi tik kaip komunikacijos priemone. Aš neseku paskui jokius autoritetus, religijas ar doktrinas. Nemedituoju, negeriu ir nerūkau žolės. Nepatinka visokios higienos prekės: pastos, tepalai, kremukai. Nepatinka užsisėdėti kambaryje – pavėsyje. Man reikia saulės, jaučiuosi turintis energijos ir noriu kur nors eiti, ką nors veikti. Knygos pristatyme, Anykščiuose šiek tiek papasakojau apie terminą „asociatyvinė atmintis“. Tai padės, jeigu kyla neaiškumų, kaip įmanoma neturėti pomėgių. Filmuotą pristatymo ištrauką rasite ant mano „Facebook“ profilio – Juodelis Rimantas. Ar turi bendraminčių? Kaip į tavo veiklas reaguoja draugai, artimieji, ar sulauki palaikymo? Rimantas: Turiu bendraminčių – bendros mano mintys. Jos atėjo iš kitų žmonių. Nėra taip, kad tik aš žinau ką reiškia mano mintys. Pavyzdžiui, kai aš sakau, kad bendrauju su Harvardo profesoriais, tai tiesiog reiškia, kad aš paklausiu man rūpimo klausimo ir jei paklausiu 10 tokių profesorių ir mes šiek tiek pasikalbame, vadinasi visi mes stovime petys į petį ir kuriame ateitį. Netikiu, kad vienas žmogus kada nors pakeitė pasaulį. („Vienas nieko nepakeisi“). Nemačiau jokio „didžiojo tėvo“. Nikola Tesla bendravo labai panašiai kaip aš. A. Einšteinas labai paprastai aptarinėjo rūpimus klausimus. Tai tik paprastas bendravimas – dalinimasis idėjomis su žinių konkrečioje srityje turinčiais. Draugų neturiu – į draugus ir priešus žmonių neskirstau, o dėl palaikymo, tai kaip Da Vinčiui trūko materialių išteklių, taip man trūksta žmogiškųjų išteklių. Kol šiltai guli lovoje, gali pagalvoti, kad žmonės labai išsilavinę. Ne. Tūkstančius metų vyksta karai, žmonės moko žudymo armijose, o ne sutarimo su tautomis.

• 

Baigei virėjų mokslus, dirbai kavinėse, restoranuose. Tad gal nuolat sukiesi virtuvėje?

Rimantas: Nebe; net valgyti nebegaminu. Valgau termiškai neapdorotą maistą: papriką, pomidorą, salierą, agurką, bananą, datules, avokadus, riešutus, uogas ir neturiu mėgstamo patiekalo. Nereikia jokių indų, pjaustymo, maisto ruošimo priemonių, nuriebalintojų.

Kokie prioritetai, ką galėtum įvardinti „patinkančia veikla“?

Rimantas: Neturiu ir patinkančios veiklos. Gyvenu ne dėl įdomumo, o dėl to, kad išgyventi kuo ilgiau ir pilnavertiškai patenkinti poreikius. Skiriu laiko organizmo veikimui fiziologine prasme paaiškinti; o Biblija neseku. Jau minėjau apie tikėjimus. Biblija reiškia poetinį turinį, kur yra gyvenimo prasmės, dvasiniai poreikiai – neapčiuopiami patirtimi dalykai, kurių neįmanoma nupiešti ant lapo.

Tad vis tik, kokia pagrindinė tavo veikla?

Rimantas: Tobulinu, plėtoju, vykdau (didinu žinomumą ir edukuoju) „The Venus Project“ kryptį, taip pat tiriu naujas, neišnaudotas „TVP“ sklaidos galimybes.“ Pavyzdžiui administruoju „Žakas Fresko“ puslapį Facebook‘e (turime 100 tūkstančių „sekėjų“), o dabar išleidau knygą, kurioje puoselėjama projekto filosofija. Mus kvietė radijas, LRT. Pavyzdžiui pristatėme Venus projektą per „Labas rytas, Lietuva“ – labiausiai reitinguojamą laidą Lietuvoje. Kas žino, gal ateityje pristatysime ir per „BBC“ ar „The New York Times“.

• 

Kaip sekėsi, kas padėjo, skatino, redagavo, maketavo, finansavo?

Rimantas: Knygos kokybė tikrai priklauso nuo žinių, bet ne nuo sėkmės. Nedidelė dalis žmonių iš viso pasaulio yra daugiau arba mažiau susipažinę su Žako Fresko, 85 metus trukusių studijų rezultatu – Venus Projektu. Aš esu sukaupęs apie 200 valandų trukmės žinių bazę iš maždaug 800-1000 siūlomų, apie šį projektą. Tai reiškia, kad tokią trukmę galiu papasakoti apie šį projektą jums – esu tiek išstudijavęs, o ne tiek perklausęs. Klausiau tūkstančius, o ne šimtus valandų lekcijų, nuolat įrašus kartojau ir dar skaičiau daugybę literatūros. Aš pradėjau rinkti knygai medžiagą nuo maždaug 2010 metų.

Kas studijuoja daugiau už mane šias temas, klausia, kodėl vos po 10 metų studijų parašau knygą. Atsakau, kad nežinau kiek dar gyvensiu – rytojus nežinomas. Dėl finansavimo, finansavau aišku, kad pats. Savivaldybės arba Europos sąjunga skiria lėšų nebent kultūros leidiniams. Aš rašiau apie mokslą – apie mokėjimą ką nors pasidaryti. Tokios veiklos, mano žiniomis, na bent jau teoriškai, iš viso nėra remiamos. Aš leidėjas ir vykdau knygų leidybos individualią veiklą; aš pats redaktorius. Papildomai dirbau, kaip redaktorius, taikant bendrąją semantiką, kad tekstas turėtų techninį pobūdį – kaip fizikos brėžiniai ar vasarnamio surinkimo specifikacija. Viršelio idėjos autorius aš, aš pateikiau detales viršeliui. Maketą ir viršelio dizainą darė Miglė Mikoliūnaitė. Padarė labai gerą darbą. O komandos suburti šiam darbui nepavyko – nėra pakankamai išteklių – žmonių Lietuvoje, kurie norėtų įterpti savo straipsnį į knygą. Knygos tiražas – 500 egz.

Ar nebijai, kad niekada nesugrįš „įdėtos“ lėšos?

Rimantas: Pagal pirminius pirkimus, knyga bus išparduota per 4-5 mėnesius ir liks tik elektroninis variantas. Knyga siūlomi mūsų turimų problemų sprendimai. Todėl paklausa tiesiogiai susijusi su mūsų socialine, ekonomine ir politine padėtimi. Kuo labiau automatizacijos vystosi, tuo greičiau perkamoji galia leidžiasi žemyn, todėl žmonės praranda pasitikėjimą politiniais lyderiais. Tuomet paklausa augs. Ne veltui knygoje pridėtas prierašas „kada valdžia daugiau nereikalinga“. Tikrai knygą dariau tam, kad padėti paprastam žmogui, o ne įtikinti ir pasipelnyti. Knyga ko gero kokybiškiausia pagal parametrus, visose Baltijos šalyse, todėl kol kas parduodama praktiškai už savikainą. Vėliau deja kaina kils, kadangi reikės skirti lėšų reklamai. Į paskutinį mūsų rubrikos klausimą ar tai verslas ar pomėgis, atsakymas lyg ir aiškus. Jei deklaruoji neturintis pomėgių, tai tavo veikla – verslas? Rimantas: Ne. Mes nežinome ko norime tiksliai, todėl ir keliame klausimus „pomėgis arba verslas“. Kodėl manote, kad įmanomi tik šie du variantai? Mano veikla ir yra vadinama veikla. Į išgyvenimą orientuota veikla. Verslą kuriu kol kas labai minimalų: pristatau save kaip psichologinį elgesio konsultantą ir konsultuoju, padedu susitvarkyti žmonėms su elgesiu, kai tai per sudėtinga ir per painu. Turiu 2-4 klientus per mėnesį, bet jau baigiu pasiruošti platesnei reklamai. Tačiau svarstau, kad sugebėčiau sukurti platformą užsienio kalboms mokytis, taikant moderniausias IT technologijas ir naujausius mokslo pasiekimus, greitojo mokymosi, kalbos (lingvistikos, sintaksės, metafizikos, neurologijos, bendrosios semantikos ir elgesio mokslo) srityse. Iš pradžių būtų mokoma anglų, kinų ir norvegų. Tai padaryti atrodo sudėtinga moksliškai, programiškai struktūriškai ir brangu finansiškai. Pavyzdžiui, reikėtų samdytis kinų diktorių, kuris studijoje balsu įrašytų kelis tūkstančius kinų kalbos sąvokų. Kol kas tenka vystyti kažkokį verslą, nes jie neleidžia pasiimti prekių nemokamai ir deda ant jų kainas, tačiau mano visi verslai yra derinami taip, kad gaunamos pajamos būtų už sukurtas naujas technologijas, o ne atliekant procesus, kuriuos gali dirbti robotas.

Tenka pripažinti, kad esu vyresnės kartos atstovė ir ne viską mūsų pokalbyje supratau, tad atsakymai į klausimus, Rimanto pageidavimu, pateikiami originalūs, netaisant net skyrybos ženklų. Ateitį kuria jaunimas, tad dėkojame Rimantui už pokalbį ir nuoširdžiai linkime sėkmės. Galbūt apie mūsų kaime augusį jaunuolį, sužinos visas pasaulis. Jei sudomino, kreipkitės asmeniškai.

Diana ŠERMUKŠNIENĖ

• 

• 

• 

• 

• 

•