Šiuo metu sudėtingas laikotarpis ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje. Rusijai užpuolus Ukrainą, milijonai šalies gyventojų atsidūrė didžiuliame pavojuje. Karas privertė Ukrainos žmones vykti iš namų, ypač moteris ir vaikus.
Rajono vadovai kreipėsi į Anykščių rajono gyventojus, kvietė nelikti abejingais ukrainiečių kančioms ir ašaroms, bei kvietė visais įmanomais būdais padėti Ukrainos gyventojams.
Darželio-lopšelio „Žilvytis“ direktorės Virginijos Padūmienės šeima priglaudė sūnui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje „Namelis medyje“ iš Ukrainos atvykusias tris šeimas.
„Nykščiai“ kalbino V. Padūmienę ir klausė, kaip jaučiasi į Anykščius atvykę ukrainiečiai?
„Sodyboje gyvena 3 šeimos. Dabar mes už jas atsakingi esame. Atvyko moterys su trimis nepilnamečiais vaikais, viena mergina aštuoniolikmetė. Viena moteris besilaukianti kūdikio. Jas viskuo aprūpinome, pripirkome pilną šaldytuvą maisto. Moterys labai tvarkingos, ūkiškos ir išradingos. Viena mama jau dirba, kitos prižiūri vaikus ir tvarkosi namuose. Kai nuvažiuojame pas jas, džiugu, kad ten, kur jos dabar gyvena, kvepia namais, – pasakojo V. Padūmienė ir pridūrė, kad kai kas ukrainietes stebina. – Nuvežėme jas į Niūronis. Jos mato, kad tai kaimas. Klausia, kodėl kaime nėra pulko vištų, nesigano karvės. Pasakojo, kad pas juos kiekvienoje kaimo sodyboje visada laksto didžiulis pulkas vištų, ganosi gyvuliai. Joms keista, kad mūsų kaimuose taip nėra“.
„Ukrainiečių vyrai liko ginti savo šalies. Vienos vyras policininkas, kitų dviejų vyrai karininkai. Vienas jų šiuo metu dalyvauja kažkokiose parolimpinėse žaidynėse ar varžybose Švedijoje. Tai jis nupirko žmonai bilietą iš Vilniaus iki Varšuvos ir iš Varšuvos iki Švedijos. Dabar žmona išvykusi pas jį. Sūnus, jei kur važiuoja, vežasi ir ukrainietės. Buvo nusivežęs į Vilnių, į Panevėžį. Ukrainietis berniukas atvyko su sudaužytais akinukais, be problemų patekome pas akių specialistą ir nupirkome vaikui akinukus “, – toliau pasakojo V. Padūmienė.
Paklausta, ar lopšelį-darželį „Žilvytis“ lanko ukrainiečių vaikai, direktorė patikino, kad vyresniųjų grupę jau bene 3 savaites lanko 4 vaikai.
„Vaikai adaptavosi labai greitai, mums iš šalies žiūrint net nesitiki. Reikia pamatyti, kaip vaikai tarpusavyje bendrauja. Mūsiškiai net rusiškai kalba. Kaip paklausėme, iš kur moka, tai vieni sakė, kad tėvai pamokė, kiti, kad rusiškus multfilmus žiūri ir kai kuriuos žodžius atsimena. Žodžiu, kažkaip ten jie be problemų bendrauja ir susikalba. Pradžioje mums nedrąsu buvo, kaip čia viskas bus. Pasirodo, be reikalo nerimavome. Ukrainiečių vaikučių klausėme, ar pas juos darželyje taip pat, kaip ir pas mus. Sakė, kad beveik niekas nesiskiria, tik sakė, kad ant mūsų stalų labai daug daržovių ir vaisų. Pas juos tokio maisto būdavo retai. Tada mums buvo keista, kad jų darželiuose taip maitina vaikus. Kai vaikai pas mus atvyko, iškart klausėme, ko jiems trūksta. Labai geranoriškai mūsų vaikučių mamos atnešė batukų, megztinukų ir kitokių daiktų. Jei ko negalėjome duoti, trūkstamais daiktais aprūpina Anykščių rajono socialinių paslaugų centras“, – kalbėjo direktorė V. Padūmienė.
Dalina RUPINSKIENĖ
Anksčiau mano vaikystė ir jaunystei ir Lietuvoje kaime kiekvieno sodyboi buvo pulkai įvairių paukščių, karvės murojo ir jaučiai baubė kiekvieno sodyboi buvo poarkli ir daugiau, bet atėjo tokia politika lensbergio visi sako ir viską iš griovė, išdalino žemės miškus, vieni tapo milijardieriai o kiti smirdančiais tarnais da yra tarp jų ukrainiečių mąstančių ir jaunų žmonių o pas mus kaime niekas nenori dirbti nes nėra tam sąlygų ir niekam nesvarbu kaip kaime tas žmogus gyvena, norisi laikyti karvė kur į Padumienės gryčia neįkelsi jei reikia ėsti, į kilę neišgyvens o aplinkui susigrabota oligarku žemė kur tuos gyvūnus ganyti ir šerti tai viena o kita jaunimas inkęs į naujoviška gyvenimą nieko nedirbant uždirbti pvz arbatos puodelį parduoti už tris eurus, o be to jis ir gyvulių nematęs nežinos kaip ta karvė melžti
Gyveno trys boliai,du gudrūs,o trečias brolis Jonas
Ar tik nebus panasiai ir su ukrainieciu kaimu , neliks nei karviu nei vistu , nei jaunimo ,tik nykstantys kaimai ir „maximos “ ant kiekvieno kampo , bet ar tame yra zmogaus laime ..? man idomu ar ta „vakarietiska“ gyvenimo tvarka tai lengvai „prilips“ prie ukrainietiskos dusios .
Kur ruskis praeina su ginklu, ten nelieka nėra. Teisingai sakė Džocharas Dudajevas, intelektualas, karininkas, kovojęs už savo šalies nepriklausomybę. Tai žlugus šalis. Ginklas jų rankose yra pagrindas.Nei tikėjimo, ne ideologijos, motyvų. Ir ji nepasikeis.
Ir ką jūs tuo norite pasakyti. Kad Rusijoje yra dirbami laukai… Tinginių kraštas. Kokios geros žemės ten. O tinginystė dar geresnė.
komentuoju dviems pirmiems nesuprantantiems,kodel neturi buti kiekvienoje sodyboje vistu ar karviu .
Pirmiausia tai devyni amatai desimtas badas ,toliau viena karve ,10 vistu , du gaidziai ir t.t , auginti nuostolinga , todel ir gyvenome skurdziai ir dar plius rusas visus ismoke vogti , ka ir toliau sekmingai daro.
Kiekvienas turi dirbti tai ka geriausiai ismano,vat tada ir bus rezultatas.
Tikra tiesa
Žinantis, tu gvašas paskutinis, jei turėsi viena karvę ir dešimt vištų, turėsi ir pinigų ir maisto
specialiai kaimus naikina, draudžia auginti kiaules gąsdindami kiaulių maru, draudžia auginti vištas gąsdindami paukščių gripu….
koks esi pats, taip ir apie šalį įsivaizduoji.