Anykščių kraštotyrininkai jau dešimtmetį draugauja, bendrauja ir bendradarbiauja

Šiais metais sukanka dešimt metų, kaip pirmą kartą organizuotas anykštėnų kraštotyrininkų sambūris „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“. 2012 m. balandžio 23 d.  rinkdamiesi į susitikimą Anykščių koplyčioje kraštotyrininkai net negalėjo numatyti, kad toks sambūris taps tradiciniu, bendraminčiai rinksis ne vieną kartą metuose, o  dažnai ir du kartus, ir, vargu buvo galima tikėtis, kad kraštotyrininkų šeima taip plėsis ir didės.

Prieš dešimt metų atgaivindami buvusios draugijos, dabar asociacijos veiklą, kraštotyrininkai draugiją pavadino  Anykščių Teresės Mikeliūnaitės vardu,  taip pagerbdami pirmąją kraštotyros veiklos entuziastę ir draugijos vadovę muziejininkę T. Mikeliūnaitę(1928–1984).  Draugijos veiklai organizuoti buvo išrinkta nauja devynių asmenų valdyba, į kurią išrinkti Anykščių kraštotyros entuziastai: Vida Dičiūnaitė, Nijolė Esmantienė, Raimondas Guobis, Tautvydas Kontrimavičius, Jolanta Mameniškienė, Gintaras Ražanskas, Irena Adomonienė, Audronė Berezauskienė ir Edita Stiklinskaitė. Draugijos valdybos pirmininku išrinktas T. Kontrimavičius,  revizoriumi – Gintaras Vaičiūnas.

Renginyje, skirtame Anykščių kraštotyros draugijos 50-mečiui, dalyvavo  ir savo mintimis apie kraštotyros veiklą dalinosi svečiai iš Vilniaus: Lietuvos mokslo istorikų asociacijos vicepirmininkas, Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas Libertas Klimka, Lietuvos kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja, Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja Irena Seliukaitė, kraštietis mokslininkas-bibliotekininkas Vytautas Rimša. Vilniaus universiteto afil. profesorius, socialinių mokslų daktaras Osvaldas Janonis pristatė naujausią savo kraštotyros darbą – planuojamą išleisti kraštotyros leidinį  „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga“.

Šiandien tarp mūsų nebėra I. Seliukaitės, prof. O. Janonio, mokslininko V. Rimšos, tačiau jų pradėtus darbus tęsia ir idėjas  įgyvendina kiti kraštotyros veiklos entuziastai. 

Sambūrio pirmieji metai ir aktyvistų darbai

                  Apžvelgiant kai kuriuos įvykusius sambūrius, norisi prisiminti 2014 metų vasario 22 dienos sambūrį, kuris vyko nedidelėje erdvėje – Viešosios bibliotekos Kraštotyros ir  leidybos skyriuje. Tą kartą sunkumais, patirtais renkant kraštotyros medžiagą, dalijosi sambūrio fotometraštininkas, kraštotyrininkas T. Uža. 2012 metais tapęs Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariu, T. Uža  aktyviai pasinėrė į kraštotyros darbus,  ruošė leidybai knygą apie Viešintų mokyklos istoriją.  Su bendraminčiais savo patirtimi dalinosi rašytojai Rimantas P. Vanagas ir Vygandas Račkaitis. Jie pristatė sumanymus, kuriems skyrė savo laiką: rašytojas R. Vanagas tuo metu tęsė gimtojo Peslių kaimo istorijos tyrinėjimus, o V. Račkaitis kartu su M. Telksnyte bandė atskleisti dar nežinomus mūsų klasiko Antano Baranausko vaikystės ir jaunystės epizodus. Į kraštotyrininkų gretas įsijungė ir rašytojo R. Vanago žmona Vijoleta Vanagienė. 2013 m. ji sudarė ir išleido biografijų rinkinėlį „Avižos-Avižieniai iš Anykščių ir visa giminė“. Mokytojas Gintaras Ražanskas pristatė visiems rengiamą knygą apie Leliūnų (Anykščių r.) kaimą. Gintaras prisipažino, kad jam buvo malonu tokiu būdu sugrįžti į tas vietas, kuriose gyveno proseneliai, pasiekti tolimą XVII amžiaus Leliūnų kaimo istoriją. Patarimais, kaip rinkti informaciją ir išvengti klaidų pateikiant kraštotyros medžiagą, dalijosi kraštotyros veiklos veteranė Veronika Dikčiuvienė.

Leidinio „Anykščių kraštotyrininkai. Biografijos“ sutiktuvės

2017 m. sambūris buvo ypatingas, nes vyko informacinio leidinio „Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinis žodynas“ pirmosios dalies „Anykščių kraštotyrininkai. Biografijos“ (2016 m.) sutiktuvės. Mokslininkas bibliotekininkas V. Rimša savo straipsnyje „Anykštėnų kraštotyrininkų knyga pranokusi lūkesčius“, kuris buvo spausdintas 2017 m sausio 14 d. periodiniame leidinyje „Mokslo Lietuva“ rašė: „Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinio žodyno pirmoji dalis „Biografijos“ paruošta profesionaliai ir yra aukšto mokslinio lygio. Ji yra išsami, dalykiška, informatyvi ir patikima, kita vertus, turi mokslinėms knygoms derantį vardyną, santrumpas anglų, prancūzų ir rusų kalbomis“.

Paminėtas Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos šešiasdešimtmetis

2018 m. gegužės 26 d. tradicinio sambūrio-seminaro  metu buvo paminėtas Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos šešiasdešimtmetis, kraštotyrininkės Mildos Telksnytės aštuoniasdešimtas bei kraštotyrininko bibliofilo Algimanto Bekenio aštuoniasdešimt penktas  jubiliejai.  Į renginį pagerbti ir pasveikinti geriausių kraštotyrininkų atvyko Lietuvos Respublikos Seimo narys Sergejus Jovaiša. Už ištikimybę savo kraštui ir darbus, kurie yra svarbūs ne tik Anykščiams, bet ir visai  Lietuvai, už pasišventimą, kruopštų,  pasiaukojantį darbą, siekiant išsaugoti gimtojo krašto praeitį,  Lietuvos 100-mečio atkūrimo proga Seimo narys įteikė LR Seimo padėkas prof. O. Janoniui, T. Užai, Jonui Sriubui, Gediminui Grinai ir prof. Algirdui Povilui Ažubaliui. Taip pat geriausi kraštotyrininkai buvo apdovanoti ir Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko L. Klimkos padėkomis.

Tų pačių metų žiemą – gruodžio 8 d. Viešojoje bibliotekoje vykusiame sambūryje džiaugtis antrąja biobibliografinio žodyno dalimi susirinko beveik septynios dešimtys knygos bičiulių – kraštotyrininkų, rėmėjų bei svečių. Susirinkusiems buvo pristatyta Anykščių kraštą ir jo praeities tyrėjus reprezentuojančio dvitomio leidinio antroji knyga „Anykščių kraštotyrininkai: biobibliografinis žodynas“ antroji dalis „Bibliografinė medžiaga (1889–2017)“.

Tą kartą kraštotyrininkai, negavę finansinės  paramos iš projektų rėmimo fondų, sulaukė didžiulio anykštėnų verslininkų palaikymo ir susirinko reikiamą pinigų sumą knygai išleisti. Renginyje dalyvavusi spaustuvės UAB „Petro ofsetas“ vadybininkė Regina Smetonaitė, kuri matematiškai paskaičiavo, kad 777 puslapių (toks magiškas skaičius gaunasi sudėjus abi biobibliografinio žodyno „Anykščių kraštotyrininkai“ dalis) nebūtų buvę, jei ne darbščiųjų kraštotyrininkų atkaklumas, užsispyrimas, degimas idėja ir meilė savo darbui bei užsibrėžto tikslo siekimas.

Anykščių krašto praeities tyrėjų darbų įvertinimas

                     2019 tų metų rudenį į Viešojoje bibliotekoje vykstantį tradicinį sambūrį-seminarą „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“ organizatoriai sukvietė Anykščių krašto praeities tyrėjus iš visos Lietuvos: Kauno, Vilniaus, Ignalinos, Panevėžio, Utenos. Renginyje dalyvavo iš sostinės atvykę Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos nariai: tautinės kultūros tyrinėtojas, žurnalo „Būdas“ vyresnysis redaktorius Juozas Šorys ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Turizmo ir etnokultūrinio ugdymo skyriaus metodininkas Arvydas Ščiukaitis. Seminaro metu buvo perskaityti keturi pranešimai. Tema „Genealogija kaip kraštotyros varomoji jėga“ kalbėjo atsargos pulkininkas, buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius G. Grina. Teisės mokslų daktarė, kraštotyrininkė, literatė Irma Randakevičienė perskaitė pranešimą „Tarp gimtinės ir protėvių žemės: giminės dokumentų paieškos ir darbai archyvuose“. Bibliotekininkė Birutė Venteraitienė, kalbėdama apie  kraštotyros darbų rengimą ir mokslo (diplominių) darbų komplektavimą bibliotekoje, pristatė Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje saugomus kraštotyrininkų darbus. Istorikas, kraštotyrininkas Gintaras Vaičiūnas dalinosi savo patirtimi ir patarimais apie darbą Lietuvos ypatingajame archyve, ieškant tiesos apie partizanų kovos laikotarpį.  Žodį taręs Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos narys J. Šorys anykštėnų rengtą sambūrį prilygino konferencijai ir sakė, jog Anykščių kraštotyrininkai yra vieni iš veikliausių Respublikoje ir jis manąs, kad ir kitų rajonų kraštotyrininkams iš anykštėnų derėtų daugelio dalykų pasimokyti. Toks Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos nario anykštėnų veiklos įvertinimas buvo didžiulė paskata darbuotis toliau.

Ir taip kasmet Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariai renkasi į sambūrius, skaito pranešimus, pristato savo darbus, aptaria svarbiausius šiuolaikinės kraštotyros uždavinius, pripažindami, kad kiekviena laiku užfiksuota žinia apie savojo krašto praeitį įgyja didžiulės išliekamosios vertės ir tampa pagrindu mokslo studijoms ar tautinei tapatybei pagrįsti. Sambūrių metu nuolat organizuojamos naujausių kraštotyrininkų išleistų knygų parodos, padėkomis įvertinama aktyviausių Draugijos narių veikla,  sveikinami jubiliatai.

Šiandien tikrai būtų sunku prisiminti, kaip vyko kraštotyrininkų sambūriai, kas juose dalyvavo, jei nebūtų nuotraukų. Už tai turime dėkoti kraštotyrininkui, fotomenininkui T. Užai, kuris įamžinto visų, per praėjusį dešimtmetį vykusių, sambūrių akimirkas.  Net ne dešimtys, o jau keli šimtai nuotraukų dabar yra saugoma skaitmeninėse laikmenose.

Nuo 2012 m. sambūris savo darbo turiniu gilėja, nuo paprasto sambūrio pereinama prie sambūrio-seminaro, sambūrio-konferencijos. Draugijos narių skaičius ne mažėja, nors vienų netenkame, tačiau draugijos gretas papildo nauji nariai.   Draugija vienija anykštėnus kraštotyrininkus ne tik gyvenančius Anykščių krašte, bet ir Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Ignalinoje ir net už Lietuvos ribų. Tikime, kad Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narių tradiciniai sambūriai vyks ir ateityje, bus orientuoti daugiau į mokslinę tiriamąją veiklą ir, kad pavyks pritraukti jaunosios kartos atstovus, kuriems kraštotyros veiklos veteranai galės perduoti savo gerąją patirtį. Tad  – draugaukime, bendraukime, bendradarbiaukime.

Audronė Berezauskienė

4 komentarai

  1. Labai labai šaunuoliai.

  2. A kū naujas valstiečių vadas kraštotyriauja, gal kapstosi komunystų tremtinių nuopelnuose

  3. Ščiogolavaitė

    Idomū man su kuo jie Anikščiuos santikiauja smagiai

  4. Labai šauni komanda. Šviesūs žmonės.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.