„Pro Patria“ iniciatyva per Vėlines 4 žmonių grupė lankė partizaną Joną Kadžionį-Bėdą. Ši istorija įgavo tęsinį, publikacija apie jį paskelbė įvairių šalių portalai.
Susitikęs su vilniečiais, kuriems vadovavo Vytautas Sinica,kaip jie teigė, Jonas papasakojo daug gražių dalykų apie smetoninę Lietuvą ir baisių dalykų apie pokarį, pasidalino liūdesiu ir viltim dėl šiandienos Lietuvos. Pasijuokė iš absurdo, kaip Lietuvos naikintojų (paties žodžiais) buvo bandoma nurašyti ir senatve paaiškinti jo garsią ir daug kam drebulį sukėlusią kalbą Seime atsiimant Laisvės premiją. O tada pasiūlė aplankyti Anykščių rajone išsibarsčiusias jo brolių partizanų žūties vietas.
„Jonas Kadžionis yra savo lėšomis pastatęs apie 80 tokių atminimo kryželių žuvusiems bendražygiams. Kaip pats sako, kiekvienas paminklas ir aukai pagarbą atiduoda, ir atmintį perduoda, rodo gyviesiems, kad šita valstybė atsimena. Bėda, dažnai ne valstybė atsimena. Atsimena ir santaupas paminklais verčia tokie šventi žmonės kaip Jonas Kadžionis. Jonas Kadžionis-Bėda. Ilgiausių jam metų. Pas ginklo brolius dar nesiruošia, nebedaug liko, kol švęsim šimtą“, – rašė Vytautas Sinica.
Ši istorija turėjo ir tęsinį. „Praėjusią savaitę pasidalinau įspūdžiais iš kelionės lankant Anykščių krašto partizanų žūties vietas su partizanu Jonu Kadžioniu-Bėda. Mano įrašą pastebėjo nuostabus ispanų žurnalistas Alvaro Peñas ir paprašęs daugiau šaltinių galiausiai parengė straipsnį apie Kadžionio gyvenimą. Kol kas jis publikuotas ispaniškai, prancūziškai, angliškai ir slovėniškai. Kiek aš žinau stebuklingus Alvaro darbus, bus ir daugiau šalių ir kalbų“, – pasidalino V.Sinica.
Linas BITVINSKAS
Nuorodos į straipsnius:
