Kartu galime daugiau

Muzika labiausiai žmones gali suvienyti meile

Jomantė Šležaitė – jaunosios kartos operos solistė (sopranas), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo specialybės magistrė. Ji sėkmingai dalyvauja Lietuvoje organizuojamuose ir tarptautiniuose dainavimo ir net šokio konkursuose. 2017 metais jai paskirta Lietuvos respublikos kultūros ministerijos Jaunojo muzikos atlikėjo premija. Tai labai plataus akiračio žmogus: tobulina solistės meistriškumą užsienyje, ne svetima jai edukacinė veikla, gili emocinė energija išreiškiama dailės darbuose. Lakoniška, tiksli kalba, aiškiai dėstomos mintys rodytų, kad, paėmusi plunksną, ją taip pat puikiai suvaldytų. Šiame interviu su soliste kalbame apie žmogaus akademinio meno poreikį, muzikinio skonio lavinimą ir apie talento kibirkšties puoselėjimą.

Rima Novikevičiūtė: „Kaip ir visos vertybės, taip ir pagarba maistu prasideda šeimoje“

Virtuvė tai ir jaukiausia namų patalpa, ir geriausia patalpa ugdyti bendrystei. Jei ji didesnė, čia galima ne tik gaminti, bet ir visai šeimai susirinkti prie stalo, pasimėgauti su meile pagamintais patiekalais, pasikalbėti, pasimėgauti skanėstų aromatais. Jaunai šeimininkei virtuvė, tarsi egzamino vietą, čia reikia nuspręsti, ką ruošti iš ko ruošti, kaip ruošti. Maistas turi būti skanus ir sveikas. Seniau jaunamartės pagalbininkė būdavo močiutės virimo knyga.

Kompozitorė Beata Juchnevič: kultūra Lietuvoje teikia vilties

Kultūra – tai  fenomenas, telkiantis tautas ir socialines grupes,  jos savitumas parodo  tautų identitetą ir nutolimą nuo jo globalizacijos magistralėse ir keliukuose. Kultūra visais laikais buvo visuomenės ašimis, net ir išgyvenant sunkiausius laikus ar krizes. Dabartiniu metu, kai visuomenę yra sukausčiusi susipriešinimo ir nežinomybės metas, kultūra gali būti puiki galimybė […]

Verslas prasidėjo nuo katiliuko sriubos

Dažnoje Anykščių krašto šventėje galima pamatyti geltoną palapinę, iš kurios sklinda apetitą žadinantis kvapas. Prie katilų triūsia Miško, žemės savininkų asociacijos „Debeikių grupė“ vadovas Deividas Ramonas ir Irma Jančienė. Buvau girdėjęs apie garsiąją šiurpą, vadovo gaminamą, tačiau ragauti neteko. Retas žmogus žino, kad šis verslas atsirado  atsitiktinai. Pradėjęs nuo katiliuko sriubos draugams, šiandien D. Ramonas gali pamaitinti ir kelis šimtus žmonių. 

Pirmosios lietuviškos kulinarijos knygos autorei – 165-eri

Pirmoji Lietuvos publicistė Liudvika Didžiulienė – Žmona (1856-1925) paliko ryškų pėdsaką kultūros istorijoje, ją drąsiai galima priskirti prie pačių šviesiausių, pagarbos ir atminimo vertų to meto asmenybių. Nors
L. Didžiulienės – Žmonos kūrybinis palikimas sovietiniu laikotarpiu buvo vertinamas tik socialiniu požiūriu, o į jos kūrybos rinktinę „Atgajėlė“ (1957 m.) nepateko kūriniai, kurie rašytoją charakterizuoja kaip tautinio atgimimo šauklę, tačiau tai, kas išliko ir yra žinoma, rodo, kad rašytoja yra nusipelniusi didesnės pagarbos bei įvertinimo.

Miglė Šimukonytė: tiek vienumoje, tiek mirtyje galime sutikti Dievą

Tikėjimas šiuo keistu laiku – labai svarbus. Jis paliečia žmonių širdis ir keičia gyvenimus. Tuo įsitikino  Miglė Šimukonytė. Muzika jai padėjo prakalbinti netikinčiųjų širdis. Miglė taip pat žino, ką reiškia kančia ir beviltiškumas,  kokia yra  atjautos svarba. Organizacijoje   „Niekieno vaikai“ jai teko  matyti itin sunkių  momentų vienišų atstumtų vaikų gyvenime, o […]

Ketvirtas žygis dėl sergančių vaikų

Jau ketvirtus metus iš eilės vyksta tarptautinė socialinė akcija „Galiu daugiau nei tu manai“, kurios tikslas – šviesti visuomenę apie Dauno sindromą ir juos turinčius žmones, padėti sumažinti Dauno sindromą turinčių žmonių atskirtį Lietuvoje. Viena iš ryškiausių šios iniciatyvos figūrų – iš Anykščių kilęs Anglijoje gyvenantis Tautvydas Piragis.

Dabarties kūryboje – senųjų krašto tradicijų atspindžiai

2020-ais metais Anykščių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė, bibliotekininkė Ligita Matulienė kartu su dabar jau šviesios atminties kraštiečiu profesoriumi dr. Osvaldu Janoniu pradėjo rengti anykštėnų tautodailininkų biobibliografinį žodyną. Tai titaniškas darbas, kuriam parengti reiks daug laiko ir pastangų. Tikime, kad ateinančiais metais leidinys pasieks skaitytojus.

Vita Morkūnaitė-Henderson: „Hobis pavirto į nebesustabdomą kūrybinį procesą“

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius rengia elektroninį leidinį „Anykščių tautodailininkai. Biobibliografinis žodynas“.
Daugelis anykštėnų tautodailininkų yra puikiai pažįstami, miestelėnai lankosi jų parodose, įsigyja dirbinių šventinėse mugėse. Bet yra ir mažiau žinomi tautodailininkai, arba net visai negirdėti, nes šiuo metu gyvena ir kuria toli nuo gimtųjų Anykščių.

Ko nesiekia gyva atmintis, tas išlieka raštuose

Iš praeities Bėgantis laikas daug ką išdildo iš atminties. Lieka tik patys svarbiausi asmeniški išgyvenimai, įvykiai.  Galop ir tai ima blankti, ant visko sėda užmaršties dulkės… Gyvoji atmintis aprėpia tik kelias  dešimtis                 metų. Jau vargiai atkuriu Anykščių vaizdą prieš 60 metų, kai man buvo lemta čionai apsigyventi. Kasdien vaikščiota po […]