…ir vėl mintimis liečiu pėdoje surištas javų varpas. Prisiminimai pakvimpa vaikystės vasaromis. Vakar ir šiandien – laiko sąvokos nejučia pavirsta svarstyklėmis. Oninės – šventė Traupyje, grąžinanti į gimtą kraštą ištuštėjusių sodžių žmones. Išeivė ir aš…

Užsukusi į Tautvilio Užos knygų pristatymą ir fotografijų ekspoziciją apie Viešintų apylinkes, kasdienybę ir šventes, susimąstau – meilė tėvynei prasideda nuo savos tėviškės, ar Tu būtum toli, ar arti, visada esi ir liksi jos dalis, mažas sraigtelis dideliame mechanizme. Tikriausiai to jausmo vedinai ir pačiai norisi išlikti veiksnia – suorganizuotas mokyklos botanikos sode tapybos pleneras, prisidėjo prie miestelio šventės devynių darbų parodėle „Mažas pasaulis – didelės svajonės“. Bendruomenės mergaitės ir moterys įamžino save spalvinguose portretuose.

Gauti ir duoti – pilnutėlėje kultūros namų salėje nekantrumas ir jaudulys maišėsi tarpusavyje. Laukimas – tiek išeinantiems į sceną, tiek jų laukiantiems žiūrovų kėdėse. Žiūriu į visą tai ir prisimenu savą laiką, kai nedrąsiai, būdama dar pirmokėlė, dainavau apie spalvas ir pasiruošimą piešimui. Atsiminiau, kaip suktis teko šokių ratelyje, kuriam vadovavo J. Savickienė, kantri ir supratinga mokytoja, užauginusi šokiu ir daina jau keletą kartų. Nauji veidai, bet reginio emocinis braižas nepavaldus laikui, kiekviena kompozicija originali ir įtraukianti.

Traupyje, greičiausiai, kiekviena troba turi ne tik dainorėlį ir šokėją, bet ir aktorių ar pasakorių. Kitaip – menui prijaučiančius žmones, kurie daugiau mažiau prisideda prie bendruomenės kultūrinio gyvenimo. Visos metinės šventės nepraeina be mėgėjų aktorių pasirodymų.

Pastatymas „Nepaprasta naujiena“ palietė kiekvieno širdį ir priminė apie meilę savo artimam. Dešimtmečius skaičiuojanti miestelio šventė ir šis vaidinimas turi bendrą prasmę – kiekvienas yra sutinkamas kaip svečias, o išlydimas kaip savas. Antai, organizuotose įvairiose sportinėse rungtyse, kurios yra tapusios neatsiejama šventės dalimi, nebūna pralaimėtojų, metų metus neblėstantis entuziazmas kaiminystei ir draugystė laimi. Laikas veidus keičia, o tradicijos išlieka.

Šeštadienio linksmybes keičia sekmadienio rimties nuotaikos, vedančios į maldos namus. Šventos Onos atlaidų varpai kviečia į Šv. Mišias. Senieji apylinkės gyventojai ir ratuoti, ir pėsti skuba gyvenvietės gatvių pakraščiais, kurie jau nustatyti automobiliais. Mada nekinta, šypteliu sau į ūsą – šventoriuje vis dar pasimatymų vieta. Save parodyti ir į kitus pažiūrėti jau senu seniausia tradicija. Kur gi dar gali sutikti pažįstamus, seniai matytus ir brangius žmones, jei ne prie bažnyčios. O kokia gi šventė, jei nenusipirksi karamelinio gaidelio ar voverytės ant pagaliuko, arba margaspalvių cukrinių lazdelių, juk tai kermošius…

Oninės (javapjūtė) – tai Traupio miestelio šventė ir metas, kai randama priežastis sugrįžti ten, į praeitį, kuri mus sukūrė. Ir į dabartį, kurią kuriame patys, organizuodami ir dalyvaudami.

Renginys finansuotas pagal Anykščių rajono savivaldybės finansuojamą projektą “Visada grįžkim į namus”.

Reda Jakubonienė