Kurklių seniūnijoje rastas miręs vyras

Policija informuoja, kad gegužės 7 dieną buvo rastas miręs vyras. Kurklių seniūnijos seniūnas Algimantas Jurkus sakė, jog žmogus neseniai tapo pensininku.

Oficiali informacija: „2024-05-07 apie 16.30 val., namuose, Anykščių r., Kurklių sen., Šližių kaime rastas mirusio vyro (gimęs 1958 m.) kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti”.

A. Jurkus „Nykščiams” sakė, kad mirusysis gyveno vienas. „Anksčiau tame name gyveno trise, bet jo žmona, žmonos brolis išėjo anksčiau, o dabar ir jis. Žmogus buvo geras, ramus ir patikimas, visada galėjau prisišaukti”, – Šližių kaime gyvenusį velionį apibūdino seniūnas.


2 Komentarai

  1. Visada galvojau,kad esu geras žmogus,ir po mirties nukeliausiu į dangų(rojų)Bet mano gyvenimę nebuvo tikro Dievo.Nes gyvenau baisų gyvenimą,kuriame buvo pilną nuodėmių.Pykčio,apkalbų,veidmainysčių,savanaudiškumo,barnių,alkoholio,rūkymo,melagysčių,keiksmažodžių,nesantuokinių lytinių santykių,ištvirkavimų,pornografijos,masturbacijos,mintimis galvojau visokias nešvankybes,pasitikėjau visokiais horoskopais, burtais,ekstrasensais,magijom,visokiais pasaulietiškais mokytojais kurie atseit pataria,kaip rast ramybę laimę ir t.t.Norėjau,kad manęs merginos geistų,sakytų kaip aš gerai atrodau koks fainas ir geidžiamas esu,rūpinausi perdėtai savimi kad patikčiau kitiems,o vidus buvo prasmirdęs nuo nuodėmių.Kol vieną rytą atsikėlus man dingo noras gyvent,norėjau nusižudyt! Nes nebepakėliau nuodėmių naštos.Nebekenčiau savo kūno norėjau sunaikint jį atimdamas sau gyvybę.Su kiekviena minute darėsi vis blogiau ir blogiau.Bet ta mintis,kad jai nusižudysiu,manęs laukia amžinos kančios pragare.Iš ten jau nebegalėsiu gryšt.Bet tas noras niekur nedingsta,tik dar labiau stiprėja.Ir vėl kažkokia mintis,kad jokie daktarai man nepadės. Visiškoje neviltyje ir su ašaromis bei nuoširdžia atgaila šaukiausi Jėzaus Kristaus mūsų Viešpaties ir sakau:Dieve,jai tu tikrai esi,tai padėk man,nes nebežinau kas darosi,man labai blogai…Tokio baisaus jausmo dar niekada gyvenimę nejaučiau…žodžiais tai sunku nupasakot,tokia tuštuma ir beprasmybė.Ir man besimeldžiant pradėjo gerėt ir dingt tas noras nusižudyt.Kol visiškai pranyko.ŠLOVĖ DIEVUI!!! Nuo to laiko pradėjo megztis mano draugystė su tikruoju Dievu.Ir davė Dievas suprast,ką dariau negerai,kad jokia nuodemė nėra toleruotina ir normalu…Todėl noriu ir kitus perspėti,kol dar nevėlu.Dievas tikrai yra,bet jai žmogus atmes Dievą ir nenorės su Juo susipažint skaitydamas Bibliją bei nuoširdžiai to norėdamas,tada ir Dievas jį atmes ir negirdės jo,kai jis šauksis Dievo. Juk kiek daug žmonių miršta taip ir nesusitaikę su Dievu. Nusižudo,palieka šeimas,Ir jai tie žmonės būtų tikėja Gyvajį Dievą to tikrai nebūtų padarę,nes jiems Dievas neleistu to padaryt ir jie patys bijotų žinodami kas jų laukia po mirties.Taip, kad negali kaltinti Dievo pats Jį atmesdamas.Todėl patys asmeniškai skaitykit Bibliją-Naujajį Testamentą ir prašykit Dievo,kad apšviestų protą ir pažintumet tikrą tiesą.Nes kitu atvėju pasiklydę pasaulio meluose pražūsit!!! Amžinos kančios ugnies ežere.Nepražudykit savęs amžinybėje.Tepasigaili jūsų Dievas ir suteikia malonę atsivertimui.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *