2022-02-22 graži data, mažai kas pamena, kad vasario 22-oji susijusi su vienu iš garsiausių lietuvių tapytojų, kuris vaikystę praleido Troškūnuose.
Žymusis tapytojas Kanutas Ruseckas gimė 1800 m. vasario 22 dieną. K.Ruseckas gimė Stebėkių kaime (Panevėžio rajone), smulkiųjų bajorų šeimoje. Rašoma, kad Kanutas Ruseckas jau nuo vaikystės rodė didelį susidomėjimą menu. Būdamas vaikas lipdydavo iš duonos minkštimo ar vaško išraiškingas žmonių ir gyvūlių figūrėles ir tuo stebinęs visus suaugusiuosius.
1809–1815 m. K. Ruseckas mokėsi Troškūnų mokykloje. 1816 m. įstojo į Vilniaus universitetą. 1818 m. perėjo į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. 1820–1821 m. lankė litografijos dirbtuvę. 1821 m. vasarą gavęs Vilniaus universiteto rekomendacinius laiškus tėvo lėšomis išvyko studijuoti į Prancūziją. Prieš išvykdamas slapta susituokė su žydų kilmės neturtinga neofite Antanina Červinskyte. Buvo vedęs du kartus. Antroji žmona Paulina Šubertaitė.
1822 m. rudenį persikėlė į Romą. Dailės studijas gilino Prancūzų dailės akademijoje. Gyvendamas Italijoje keliavo po šalį, tapydamas peizažus bei portretus. 1831 m. grįžo į Vilnių. 1834–1860 m. dirbo piešimo mokytoju Vilniaus bajorų institute. 1848–1852 m. bandė ūkininkauti, nuomojo netoli Vilniaus Dziekaniškių dvarą. 1856 m. kartu su V. Dmachausku ir K. Jelskiu mėgino įsteigti Vilniuje Meno mokyklą. Mirė 1860 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse.
K.Ruseckas nutapė altorinių paveikslų Vilniaus katedrai, Vilniaus Šv. Teresės, Salų, Giedraičių, Ukmergės, Svėdasų, Maišiagalos, Kreslaujos ir kt. bažnyčioms, „Nukryžiuotojo“ freską Vilniaus Bernardinų bažnyčiai. Restauravo molbertinę ir sienų tapybą: 1833 m. Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios freskas ir Aušros Vartų Švč. Dievo Motinos paveikslą, 1837 m. Michelangelo Palloni freskas Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Sukūrė portretų, animalistinių kompozicijų, Vilniaus ir jo apylinkų paeizažų, buitinio žanro paveikslų.
Teigiama, kad vienas K.Rusecko paveikslas yra Svėdasuose. Jo teptukui priklauso bene garsiausias lietuviškas paveiklas „Pjovėja“.
Marius Dauginavičius
… LIETUVOS TROŠKŪNAI
J Ė G A
Visokie Januliai, Krikščiūnai, Dekniai, Janoniai – Lietuvos ir Europos čmpionai …………………………..
O da y Kanutas .
Jėga LINUI y DĖKA.
Kad tokių unt LETUVAS BUT ŠINDY DAUG ŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪŪ
Atvažiuokite į Trokūnus.
Tas Jankauskas sugriovė , bet liko kapuose pirma Lietuvos moteris , … jankauskas ir dabartynyssss tikrai nežyyyyyno.
O mes pageriame
Tai ar pageriate ( taip rašot ) ar pagerbiate? Esat teisūs, nei Troškūnų seniūnija, gimnazija, nei biudžetinių įstaigų padaliniai nerodo pagarbos ženklų Tamstos minimai moteriai. Lieka privatus pagerbimas.
ar žinoma, kad A.Noreika ir A.Juozaitis kūrė kelis metus TROŠKŪNUOSE ,
Neiškraipykite faktų, turbūt norėjote pasakyti Laimonas Noreika, aktorius.Jis tikrai nieko nekūrė Troškūnuose tik kartas nuo karto paskaitydavo bažnytėlėje S Nėries, J.Marcinkevičiaus ir kitų poetų eilių troškūniečiams. O filosofas Juozaitis tik svečiuodavosi.Apie tai, kad kažką sukūrė Troškūnuose pirmą kartą girdima.
… jie Troškūnuose kūrė ir gyveno .
Paklauskite Sauliaus.
Sėkmės.
būdamas studentu vis vedžiau į Katedrą neūčius . O tik įėjus PJOVĖJA.
Ačiū Linui . Kietai Troškūnus .
Deja gėda – šykniai sėdi , gauna algą ir dėjo skersą unt LIETUVOS.
Linai. lai tas straipsnis būna PRADŽIA. apie Anykščių žemę.
Pabandyk – ir mes daug ką sužinosime apie TĖVYNĘ.
Labai sveikintina idėja. Savo gimtosios vietos istorijos ir šaknų žinojimas kelia kiekvieno žmogaus savivertę.