Važiuojant nuo Kavarsko dėmesį patraukia net kelis kilometrus besitęsiantys sodai. Pavasarį jie džiugina baltais žiedais, rudenį – raudonuojančiais obuoliais. Tačiau sodininko, kaip kiekvieno ūkininko, sėkmė priklauso nuo gamtos. Buvo gana keista, kad šiemet pavasarį firminėje „Ažuožeriu sodų“ parduotuvėje nebuvo obuolių, nes jų visada būdavo. Pernai žydėjimo metu užėjusios šalnos sukėlė daug rūpesčių, labai nukentėjo derlius. Šių metų palankūs orai leido sodininkams lengviau atsikvėpti. Didžiausi sodų plotai, per 170 hektarų, priklauso UAB „Ažuožerių sodai“, tad pirmiausia kalbamės su direktoriumi Jonu Janišiumi.

– Šį pavasarį jūsų parduotuvėje jau nebebuvo obuolių. Ar šiųmetinis derlius gausus?

– Iki kito derliaus, tai nežinau ar pakaks, – juokėsi J. Janišius. –  Lyginant su pereitais metais,  derlius šiemet 6 kartus didesnis. Į saugyklas sudėjome 1600 tonų, vakuuminėse kamerose 300 tonų. Visose palaikoma 1,5 – 2 laipsnių temperatūra. Atmosferoje įprastai yra apie 20 procentų deguonies. Obuolys, kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, „įkvepia“ deguonį ir „iškvepia“ anglies dvideginį.  Kameroje esantys obuoliai deguonį „iškvėpuoja“ maždaug per 20 dienų. Vakuuminėse kamerose automatiškai palaikomas deguonies ir anglies dvideginio santykis. Deguonies koncentracijai nukritus mažiau 1,8 procento, automatiškai papildomai įleidžiamas oras ir pašalinamas anglies dvideginis. Tokiu būdu obuoliai vakuuminėse kamerose išsilaiko iki birželio mėnesio.

– Mano seneliai, pamenu, palėpėje nuvalydavo nuo lubų spalius, sudėdavo obuolius ir vėl užberdavo. Balandžio mėnesį dar galėdavome suvalgyti vieną kitą obuolį. Gaila, nepamenu kokios rūšies. Šiandien dažniausiai auga žemaūgiai sodai. Ar auginate senąsias lietuviškas veisles?

– Senųjų tradicinių veislių tikrai neužmirštame. Pravažiuodami matote senus sodus. Juose ir auga tradicinės lietuviškos veislės: „Antaniniai“, „Rudens dryžuotasis“, „Granceliniai“, „Auksis“ ir kitos. Senųjų tradicinių veislių turime apie 20 rūšių.

– Tikriausia auginate ne tik ilgam saugojimui skirtas veisles. Ką darote su ankstyvaisiais obuoliais?

– Na taip, ankstyvųjų, tokių kaip „Alyviniai“, „Melba“ arba nuo seno Lietuvoje auginamų ukrainietiškų „Slava peremoš“ jau nebeturim. Kiek spėjom realizavom, o kitus 2100 tonų vežėme į Anykščių vyną, jie naudojami obuolių koncentrato gamybai.

Vėlyvieji „Lobo“, „Noris“, „Alva“ ir kiti nukeliavo į kameras. Obuolius realizuojame IKI tinklo parduotuvėse. Dar lieka obuolių, tad gaminame sultis, kuriomis prekiaujame savo kioske, turguose, vietos rinkoje.

– Minėjote, kad šiemet tikrai gausus derlius. Kiekvieną obuolį reikia nuskinti arba surinkti. Ar turėjote daug talkininkų?

– Kasmet reikia daugiau ar mažiau talkininkų. Derlių nuimti pradėjome rugpjūčio pabaigoje ir baigėme spalio 20. Dirbo per 100 žmonių. Uždarbis priklausė nuo to, kiek priskina ar prirenka obuolių. Paprastai talkininkai uždirbo po 50 – 60 eurų per dieną, tad norinčių netrūko.

– Metai bėga ir sodai taip pat sensta. Kiek maždaug kasmet atsodinate?

– Kiekvienais metais atsodiname po keletą hektarų. Sodinukų, kuriuos perkame iš Lenkijos, kokybė mus pilnai tenkina. Sodo ateitis, derlingumas, atsparumas ligoms, labai priklauso nuo sodinukų. Tiesa, patys „mandriausi“ lenkų sodininkai jau pradėjo sodinukus pirkti iš olandų.

Palinkėjęs J. Janišiui, kad obuolių užtektų iki kitų metų derliaus, pasukau link netoliese įsikūrusio kooperatyvo „Ažuožerių sultys“.

Administracijos direktorius Kazys Miknevičius, paklaustas apie sodus, sakė, kad jų verslas – sulčių gamyba, o kuklus nuomojamas 25 hektarų sodas didelės reikšmės neturi. Papasakojo, kad pernai įsigijo naują pajėgiausią Lietuvoje įrangą. Naujausi įrengimai išspaudžia 3 tonas obuolių per valandą. Jei senos įrangos spaudžiamų sulčių išeiga sudarė apie 60 procentų, tai naujos – 80 procentų. Pagrindinis užsakovas yra „Ažuožerių sodai“. Kooperatyvas iš jų perka obuolius sulčių gamybai. Nemaža aplinkinių rajonų sodininkų naudojasi kooperatyvo paslaugomis. Kai kalbėjomės, tą dieną sultis spaudė Pasvalio rajono Aukštikalnio sodams.

Ateityje dalį patalpų numatoma išnuomoti prekybininkams. Čia galėtų prekiauti vietiniai ūkininkai obuoliais, mėsos gaminiais bei kitokia savo produkcija. Būtų nedidelis turgelis po stogu ir, pasak K. Miknevičiaus, galėtų veikti ištisus metus.

Gal ir nebloga mintis. Palinkėjau sėkmės ir atsisveikinęs nutariau aplankyti kitus sodininkus.

Netoliese pakankamai didelius sodus turi ir ŽŪB „Anykščių vaismedžiai“, tad nutariau pasidomėti, kaip čia sekasi darbai. Darbas virė, visi skubėjo. Bendrovės pirmininkas Juozas Petraitis, bėgdamas stabtelėjo tik minutei. „Esame žemės ūkio bendrovė, tad ne tik obuolius reikia baigti skinti, bet ir bulves kasti. Būk žmogus, užeik po poros dienų, tada darbus būsim bebaigią“. Pagalvojau, negi žmonėms trukdysi, tad apsilankiau po dviejų dienų. Šį kartą galėjome ramia pabendrauti.

– Sakėte, kad auginate ne tik obuolius.

– Viso turime 85 hektarus žemės. Bendrovei priklauso tik 30 ha. Kitą žemę normuojamės. Iš valstybės –
3 ha, o likusią iš privačių savininkų. Sodai užima 45 hektarus, yra hektaras braškių. Serbentų prieš porą metų turėjome 10 hektarų, pernai susimažinom iki dviejų, bet ir tuos išrausim. Dar turim 15 ha ariamos žemės, kurioje auginam  grūdines kultūras ir bulves. Pagrindinės bendrovės veiklos kryptys sodininkystė ir vaismedžių auginimas, tad keletą hektarų užima medelynas.

– Kaip galėtumėte palyginti šių ir pereitų metų derlių? Kur realizuojate produkciją?

– Pagrinde obuolius ir bulves tiekiame vaikų darželiams ir mokykloms. Pernai derlius siekė vos 40 t, o pagal sutartis reikėjo apie 130 t. Tad trūkstamą kiekį pirkome iš UAB „Naradava“. Produkcija ekologiška, tad obuoliai turi atitikti NKP (Nacionalinės kokybės produkcijos) standartus. Reikalaujama per pus mažiau tręšti, dvigubai mažiau naudoti bet kokios chemijos. „Ekoagra“ nuolat tikrina žemę, lapus, o prieš pardavimą ir vaisius. Koronavirusas mums kiek padėjo, nes prasidėjus nuotoliniam mokymui, obuolių nebepirkome.

Šių metų derlius ženkliai didesnis – per 300 t. Tačiau gamta nelepina. Pavasaris buvo šaltas, neskraidė bitės ir žydėjimas užtrūko veik 3 savaites, kuomet obelys turėtų žydėti savaitę. Be to buvo labai sausa, tad daugelio tiek žieminių, tiek vasarinių veislių obuoliai smulkesni.

Turime tris hektarus brandaus kriaušyno. Teoriškai galima gauti po 10 tonų kriaušių iš hektaro, o priskynėm tik po vieną toną. Kriaušės yra lepesnės, tad nedidelės 3–4 laipsnių šalnos žydėjimo metu joms labai pakenkė.

– Kada pradėjote skinti obuolius ir kaip sekasi realizacija?

– Vasarinius „Alyvinius“ ir „Konfetnaja“ pradėjom skinti vos ne nuo rugpjūčio pradžios. Kažkiek pirko latviai, sėkmingai prekiavome turguose, Vilniuje prie Akropolio, tad viską sėkmingai pardavėme. Kai kurie sodininkai skynimo metu neužsiėmė realizacija, o mes tiekėme į įvairius prekybos tinklus. Kaip ir pernai, šiais metais turime sutartis su darželiais, mokyklomis, tiekiame obuolius ir bulves Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus rajonuose.

– Minėjote, kad antra bendrovės veiklos kryptis –
medelių auginimas.

– Šiuo metu užauginta apie 20 000 medelių. Auginam obelų, kriaušių, slyvų, trešnių, vyšnių, juodųjų serbentų, aviečių sodinukus. Stengiamės patenkinti gyventojų poreikius, taip pat ir savo sodų atsodinimui bei išplėtimui. Turime laisvos žemės, tad pavasarį užsodinom 2 ha, rudenį 3 ha. Dar planuojam užsodinti apie 5 ha.

– Kokių veislų obuolių sodinukus galite pasiūlyti gyventojams?

– Gyventojai daugiausia perka tradicines lietuviškas veisles. Vasarinių turime net 5 veisles –
„Alyvinis“, „Konfetnaja“, „Beržininkų ananasinis“ ir kiti. Rudeninių –
„Delikates“,  Žieminių –
„Šampion“, „Ligol“ „Lodel“. Paklausūs tradiciniai „Antaniniai“, „Bogatir“. Turime didelį kiekį sodinukų pramoninei sodininkystei: „Noris“, „Šampion“, „Ligol“. Žadame vieną hektarą užsodinti grynai pramonine veisle „Oriolo girlianda“, naudojama tik perdirbimui. Laikyti žiemai šie obuoliai netinkami. Ši veislė, kažkada atvežta iš Rusijos į Ažuožerių sodus, ypatinga tuo, kad sulčių kokybė atitinka „Antaninių“ obuolių sultims, tačiau maždaug 4 kartus derlingesnė. Esant palankioms gamtinėms sąlygoms, galima gauti iki 100 tonų iš hektaro.

Kaip supratau iš pokalbių su sodininkais, nei obuolių, nei sulčių artimiausiais metais tikrai nepritrūksime. Belieka tik sulaukti palankių oro sąlygų arba sodininkams bei genetikams prisitaikyti prie besikeičiančios gamtos.

Algimantas GUDELIS

ŠILELIS 2020-11-14 Nr. 45(1265)

• 

• 

• 

• 

•