Anykštėnas Rimas Juodelis bandė išsiaiškinti, kas yra apsauginė kaukė ir  kokiu pagrindu yra surašomi baudų protokolai.  Publikuojame jo samprotavimus ir apie tai, kaip jis ieškojo pagrindimo, tyrinėjant šią temą.

NYKŠČIAI

Surašomi protokolai, nes Vyriausybė neišmano bendrosios semantikos

Šalyje paskelbus karantiną ir sugriežtinus sąlygas, padaugėjo administracinių pažeidimų dėl karantino sąlygų – kaukių dėvėjimo, nesilaikymo. Žiūrint iš vienos pusės – ką jie sau galvoja. Jeigu liga nebūtų pavojinga, niekas neskelbtų karantino. Tačiau kita vertus, ar turimas teisinis pagrindas, surašyti protokolus – kyla neaiškumų.

Autorius pasakoja savo istoriją. Prieš paskelbiant nutarimą dėl privalomų apsauginių priemonių dėvėjimo, autorius apsauginę priemonę dėvėdavo prekybos centruose ir vietose, kur matomai daugiau žmonių. Tai darė „dėl viso pikto“, kad neužkrėsti kitų asmenų, bet negalėjo jaustis užtikrintas, kad visi susirgimo atvejai, kurie parašyti statistikoje, yra nuo COVID–19 ligos. Statistiką žiūrėdavo privataus tyrimų universiteto, internetinėje svetainėje „John Hopkins“. Vėliau iš žmonių lūpų pasklido kalbos, kad dėvėti apsaugines priemones, dabar privalės visi LR piliečiai, kurie lankosi viešojoje vietoje.

Kol nepatikrinu faktų, negaliu tikėti – sako autorius. Pradėjau ieškoti to nutarimo, kad geriau sužinočiau savo teises. Ieškojau „Google“ sistemoje, tokiais raktažodžiais, kaip „privalomos kaukės, corona virusas“, „įstatymas dėl privalomų kaukių“, „apsauginės priemonės teisės aktai“ ir kt. Tačiau radau tik masinės medijos pranešimus, kuriuose nemačiau jokio šaltinio į LR nutarimą. Iš viso internete ieškojau nutarimo apie 2 val, tačiau nesėkmingai. Raštu kreipiausi į Lietuvos policiją. Ji atrašė sekančią dieną, kada dėvėti apsaugines priemones jau buvo privaloma. Policija man pasiūlė paieškoti nutarimo vyriausybės ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro svetainėse. Na, vyriausybės svetainėje, atkreipiau dėmesį nebent tik į S. Skvernelio nuotrauką. Kitoje, taip pat to nutarimo nemačiau. Rašiau ir keliems draugams, pažįstamiems. Galų gale, nutariau nuvažiuoti ir gyvai pasikalbėti su švenčių metu eismą ribojančiais policijos pareigūnais. Norėjau sužinot ar privaloma, kur privaloma ir ką reikia dėvėti. Norėjau rasti tą nutarimą. Bet tuo metu galvojau, kad išgirdau eilinį melą, kaip, kad kartais parašo, siekdami žmones priversti vienaip arba kitaip elgtis, nors įstatymo ar nutarimo regis ir nėra. Juk jeigu aš, jaunai atrodantis žmogus, nesugebėjau per tą laiką rasti nutarimo – kaip gali jį atrasti vyresnio amžiaus žmogus?

Tai kaip ir minėjau – apsauginę priemonę nešiodavausi tiktai tose vietose, kur matomai daugiau žmonių. Atvažiavau be jokios kaukės ir bandžiau paklausti:

– Laba diena. Aš atvažiavau paklausti dėl kaukių.

– Čia nėra ką klausti. – atrėžė policijos pareigūnas. Paklausė, kur mano kaukė.

– Aš antrą dieną ieškau nutarimo, noriu sužinoti, ar privaloma dėvėti kaukę viešoje vietoje. Kokiu pagrindu turėčiau užsidėti kaukę?

– Privaloma. Vyriausybės nutarimas, 207 nr. – atsakė.

– Ar aš galiu dabar paieškoti to nutarimo telefone?

– Dabar neieškokite. Jūs privalote užsidėti kaukę!

– Bet aš noriu sužinoti ar privalau!

– Jeigu jūs tuoj pat neužsidėsite kaukės, jums bus surašytas protokolas už įstatymų nesilaikymą ir pareigūno reikalavimų nevykdymą. Gausite dvi nuobaudas iš karto – sako pareigūnas.

Taigi, jis nesileido į gilias diskusijas. Sakau, kad neturiu su savimi jokios kaukės.

– O ką turite? Šaliką, kaklaskarę? – klausia,

Sakau, kad neturiu nieko. (Ir pagalvojau, kad niekada nepriskirčiau šaliko prie apsauginių priemonių kategorijos)

Taigi, šiaip ne taip, man buvo duota kaukė, kurią vadiname medicinine, aš ją įsidėjau į kišenę ir nuvažiavau savo keliais.

Pavažiavęs kiek toliau, prisėdau, ėmiau ieškoti nutarimo pagal nurodytą numerį ir jį radau. Turiu priminti kas tame nutarime nr. 207 rašoma:

3.1.10. Įpareigoti asmenis:

3.1.10.3. viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

Taip mintyse samprotauju: kai susiduriame su kasdienine kalba, aukštais vadinamus reikalavimus jai keliame, jeigu to patys norime, tačiau tai neatrodo būtina. Kai susiduriame su LR konstitucija ir nutarimais – imtis visų įmanomų priemonių, kad užtikrinti kuo aukštesnį komunikacinį lygį – atrodo tikrai svarbu. Nuo to priklauso juk žmonių likimai.

Mat nutarime man nepavyko vienareikšmiškai suprasti, kas norėta pasakyti, sąvoka „apsaugos priemonės“. Gali žmonės pagalvoti, kad nebeturiu prie ko prisikabinti jau. Bet parašiau žinutę į Lietuvos policiją, naudodamasis „Facebook“. Atsiunčiau keletą nuotraukų, kuriose matosi šalikas, medicinine vadinama kaukė, sovietine vadinama dujokaukė be filtro, dvi Užgavėnių metu naudojamos kaukės. Paklausiau ar apsauginė kaukė turi apsaugoti ir jeigu taip – nuo ko. (Aš suprantu, kad nuo COVID-19 ligos, bet čia regis tik mano nuomonė). Taip pat, ar mano nurodyti kaukių variantai apsaugo ir jeigu kaukė, kurią dėvime, neapsaugo nuo sakykime COVID-19, tada ar galima ją priskirti prie apsauginių priemonių, ar ne. Policija atrašė, kad šiuo klausimu, turėčiau kunsultuotis pas medikus. Ačiū už atsakymą, tik aš galvojau, kad policija turi gerai žinoti kada apsauginė priemonė yra apsauginė, o kada, ji nėra apsauginė. Juk žmonės pagal tai gauna nuobaudas, arba negauna.

Gerai, kreipiausi į vieną pažįstamą mediką, jis pasakė, kad dujokaukė be filtro, apsaugo geriau, negu ta kaukė, kurią vadiname medicinine, o toje kaukėje, kurią vadiname medicinine, kvėpuojame savo iškvėptu oru ir padidėja tikimybė ligoms atsirasti. Taip pat, dėl šilumos, veisiasi ir bakterijos. Nežinau kiek tiesos tame, ką pasakė medikas, bet ačiū jam. Tokią kaukę dėvėjo policijos pareigūnai ir aš nežinau ar ji apsaugo. Susidaro įspūdis, kad priešingai.

Važiuodamas namo pro pareigūnus, norėjau paklausti kaip jie tą „apsauginė priemonė“ sąvoką supranta. Kas apsauginė priemonė jų manymu yra, o kas nėra. Kai jie mane sustabdė, informavau, kad jau kalbėjau su policija ir, kad kreipiausi į medikus, bandžiau pasakyti, kad aš nebūtinai noriu dėvėti tos kaukės, kurią jie man davė. Taip pat, iki dabar aš neturėjau galimybės sužinoti ar galima užsidėti kaklaskarę ar šaliką, kaip, kad man buvo siūloma – aš nemanau, kad šalikas arba kaklaskarė yra priskiriami prie apsauginių priemonių. Kuo remiantis turėčiau taip manyti? Niekas neparodo, neapibrėžia pakankamai ką reiškia „apsauginė priemonė“ sąvoka ir lieku nesupratęs, neinformuotas. Policijos pareigūnas nenorėjo manęs ilgai klausytis, nedelsiant surašė protokolą už tai, kad važiavau nedėvėdamas apsaugos priemonės, nors jau buvau įspėtas apie galimą protokolo surašymą.

Jaučiuosi užtikrintas, kad pagrįsto teisinio pagrindo protokolui surašyti, pareigūnas neturėjo. Kad tai įrodyti, toliau pabandysiu trumpai paaiškinti „apsauginė priemonė“  sąvokos problematiką ir remsiuosi bendrosios semantikos mokslo teorija, (ji tiria žodžio reikšmę) kurios regis labai trūksta vyriausybės nutarime ir dėl ko, sąvoka atrodo abstrakti, ginčytina, turinti kintančią reikšmę, suprantama nevienareikšmiškai. Naudojant tokią sąvoką, nepavyksta pagrįsti, kad asmuo nusižengė priimtam vyriausybės nutarimui. Tolimesnis paaiškinimas gali pareikalauti daugiau dėmesio, kadangi, kalbama daugiau moksliniu stiliumi, todėl prašau trumpam išlikti kantresniems. Skubantys gali praleisti šriftą, kuris atrodo pasviręs.

Noriu remtis A. Korzybskiu. (Angl. Alfred Korzybski). Primenu, kad jo darbai padarė taip vadinamą milžinišką įtaką visuomenei – neurolingvistiniam programavimui, kaučingui ir kt. „Science and Sanity“ vadinamas 5 knygų rinkinys, kuriame aprašytas A. Korzybski dar 1925m. užpatentuotas „Struktūrinis diferiancialas“. Struktūrinis diferiancialas paaiškina kaip abstraktėja kalba ir tai, kad literatūriškai apibūdinti tikrovės – neįmanoma.

Pasidėję prieš save nuotrauką, matome suskaidytą parabolę, besitęsiančią neribotą laiką. (Ji vis siaurėja)

*Viršutinėje parabolės dalyje matome skyles, kurios atspindi submikroskopinio lygio charakteristikas – elektrokoloidiniai, elektromagnetiniai ir pan. procesai, nuolat vyksta. Tai vadinama tikrove. Iš kai kurių skylių vaizduojamos išeinančios kabančios stygos – jos atspindi tas charakteristikas, kurios apčiuopiamos jutimo organais.

*Žemiau vaizduojamas su viršutine parabole stygomis sujungtas apskritimas. Apskritimas atspindi objekto lygį, pvz.: dangų, mėnulį, kėdę, stalą, paukščių čiulbėjimą, šaltį. Tai reiškia, kad mūsų nervų sistema pagamino šiuos objektus. Šis lygis dar vadinamas patirties lygiu. Iš čia galime pamatyti, kad neįmanoma apibūdinti tikrovės, tačiau geriausiu atveju, tik patirtį.

*Dar žemiau matome lygį, atspindintį literatūrinius objektų apibūdinimus, kurie iliustracijoje vaizduojami etiketėmis. Taigi, dabar mes galime kalbėti ir apibūdinti šiuos objektus literatūriškai. Bandant apibūdinti objektus verbaliniu būdu, priklijuojamos visokios etiketės ir kalba abstraktėja.
Pavyzdžiui, prie sąvokos „muzika“, priklijuojama „tarptautinė kalba“ etiketė. (Muzika yra tarptautinė kalba) Prie sąvokos „ajeras“, priklijuojama „augalas“ etiketė. (Ajeras yra augalas). Prie sąvokos „automobilis“, priklijuojama „transporto priemonė“ etiketė. (Automobilis yra transporto priemonė.

Bet čia – muzika atrodo konkretesnis tarptautinės kalbos apibūdinimas, ajeras atrodo konkretesnis augalo apibūdinimas, o automobilis – konkretesnis transporto priemonės apibūdinimas. Taigi, konkrečiausia sakyti rodos taip: Marija yra Marija, Vilnius yra Vilnius, tulpė yra tulpė. Tai neigdami, sakome, kad automobilio kategorija, kurioje galime rasti įvairių markių automobilių, lygi transporto priemonės kategorijai, kurioje galima rasti įvairių rūšių transporto priemonių. (Yra reiškia lygu.) Todėl kalbėti regis, pradeda darytis painu, o apibūdinti visos patirties ir juo labiau tikrovės – neįmanoma.

Kad išvengti šių problemų, tenka pačią mintį kitaip performuluotį, kadangi neatrodo efektyvu sakyti, (identifikuoti) kad vienos kategorijos objektas tuo pačiu metu yra kitos kategorijos objektas. Pavyzdžiui, sakyti, kad Vilnius yra klasifikuojamas kaip miestas, automobilis yra priskiriamas prie transporto priemonės kategorijos, Paulius yra vadinamas menininku ir pan.

Tačiau tas pats pasakytina ir apie savybes, (predikatus) kai sakome: „dangus yra mėlynas“, „žmogus yra sąžiningas“, „pavojinga liga“, „mirtinas ginklas“, „apsauginė priemonė“ ir pan. Čia bandoma pasakyti, kad savybės egzistuoja daiktuose, o tai sukelia problemų. Mat daiktuose neegzistuoja jokios savybės, nes neįmanoma jų apibrėžti literatūriškai. Pvz.: teigiant, kad gėlė yra kvapni – kvapnus, kaip savybė, gali turėti begalybę kitų savybių (charakteristikų) ir regis nežinia, kokios tos savybės savybės. Ši išvada taip pat pateikiama remiantis struktūriniu diferencialu, kada kalba neaprėpia visos patirties ir juo labiau – visos tikrovės.

A.Korzybksi teigė, kad tai ne savybės egzistuoja daiktuose, o mūsų nervų sistema pagamina tas savybes. Vienoje nuotraukoje A. Kozybsksi rodo į ventiliatorių panašų daiktą ir sako: „kai aš jį pasuku, jūs matote diską, tačiau čia nėra jokio disko“, „tai mano pagamintas diskas. Mano nervų sistema pagamino šį diską“, „nevadinkite to iliuzija – vadinkite abstrakcija“ .

 Taigi, ar įmanoma kalba įrodyti, kad pavyzdžiui metalas yra metalinis? Na tarkime, kad metalas yra švelnus ir šaltas. Tada reikia išskirti charakteristikas iš pačių charakteristikų ir paaiškinti tai, kad metalas yra švelnus, o taip pat, kad metalas yra šaltas. Tada tenka paaiškinti, kas yra šaltas ir kas yra švelnus. Na, tarkime, kad švelnumas yra jausmas, o šaltis yra ir jausmas ir fiziologinė būsena, kada krečia drebulys. Ir jeigu mes bandome paaiškinti, kas yra jausmas ir kas yra fiziologinė būsena, arba drebulys, vėl turime išskirti naujas charakteristikas iš tų charakteristikų. Taigi, bandymas apibrėžti, kad metalas yra metalinis, neturi galo. Ką reikia galvoti, kai mums pasako: „apsauginės priemonės“? Nieko baisaus, jeigu mes norime įpareigoti asmenis dėvėti priemones, kurios yra vadinamos apsauginėmis, arba priskiriamos prie apsauginių priemonių.  Tačiau tik ne priemones, kurios YRA apsauginės. Tokios jos tikrai nėra. 

 Iš tikrųjų, tai, apie ką kalbame, priklauso „būti“, kuris priskiriamas prie veiksmažodžių. (Esu, yra, nėra, nebus, bus, būdavo, esąs ir kt.) Toliau pabandykime pažiūrėti į praktiką, kai vartojamas „būti“, sukelia problemų:

1. Kažkada pomidoras buvo vaisius. Bet mokslininkai ginčijosi dėl to ilgai, kol teismas pripažino, kad jis yra daržovė. Tačiau istorijoje matėme žmonių, kurie vadina pomidorą uoga. Dar vieni sako, kad jis tik atrodo kaip uoga, tačiau yra daržovė. Taigi, kurį iš jų reikia vadinti teisiu?
2. Smėlio dėžėje žaidė du berniukai. Vienas sako: „pažiūrėk, padariau smėlio namą“. Kitas atsakė: „ne, tai ne namas, tai yra kalnas“. Atėjo mama ir pasakė: „jūs abu klystat, tai yra tik krūva smėlio ir tu patrauk koją, nes per ją broliui nesimato tavo namo“.
   Taigi, kuris iš šių trijų asmenų turėtų vadintis teisiu? Kaip jiems susitarti dėl tikrovės?
3. Vienas asmuo sako: „tikėjimas yra žalingas“. Kitas, kuris vadina save tikinčiu, religingu, atsako: „mane tikėjimas pagydė ir aš esu tikras, kad tikėjimas nėra žalingas!’“. Kurį vadinti teisiu?
4.  Dauguma biologų teigia, kad bakterijos yra augalai, tačiau kitur matome teigiant, kad bakterijos yra gyvūnai!
5. Vieni sako, kad žmonės mąsto laisvai, jie turi laisvą valią, o kiti sako, kad jų mąstymas yra priežastinis ir nevyksta laisvai (mąstymą visada veikia veiksniai, dar kitaip vadinami determinantais). Tačiau kuris asmuo yra teisus? Jie ginčijasi dėl to ilgai.
6. „Povilas labai tingus žmogus“ – sakoma. Tačiau kitam asmeniui, Povilas yra darbštus. Vienam asmeniui, jis yra sąžiningas, o kitam – jis yra nesąžiningas. Jeigu vienam jis yra geras – kitam gal blogas? Koks tada yra Povilas iš tikrųjų? Gal geriau sakyti, kad tik mums taip pasirodė tuo metu? „Povilas atrodo labai tingus“ – taip regis daug geriau.
7.  Ar gali liga būti pavojinga? Vienas sako, kad liga yra baisiai pavojinga. O kitas atšauna – na, tai kad niekas dar nemirė. Kuo gi ji pavojinga? Trečias atšauna, kad net jeigu ir nemirė niekas, ji vis tiek yra pavojinga. O ketvirtas sako, kad ji nėra pavojinga, nes miršta ne daug žmonių. Taigi, kuris asmuo yra teisus? Tada visuomenė paskelbia karantiną ir žmonės ginčijasi. Ne vienas prieštarauja, kad liga yra pavojinga. Kai kurie mano priešingai, tačiau nei vienas nesako, kad tik jiems taip pasirodė.
8. Jeigu mes sakome, kad kaukė yra apsauginė, tada vienas sako, kad ji visiškai neapsaugo. Kitas atsako, kad jį jau apsaugojo. Tačiau kuris iš šių asmenų yra teisus?
9. 2 Straipsnis. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Baudžiamasis kodeksas.

„Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio“.

Problema A. Asmuo yra kaltas, Problema B. Veika yra nusikalstama.

Problemos A. Paaiškinimas:

Remiantis bendrosios semantikos teorija, asmuo negali būti kaltas, o nebent vadinamas kaltu, atrodyti kaltas, būti priskiriamas prie kaltų, kt. Todėl pagal aplinkybes „asmuo yra kaltas“, keičiame į: „asmuo atrodo kaltas“.

Problemos B. Paaiškinimas:

Veika nėra nusikalstama, tačiau galima sakyti, kad ji vadinama nusikalstama. Todėl keičiame į: „veika, kuri vadinama nusikalstama“.

Performuluotas teiginys:

„Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis atrodo kaltas padaręs veiką, kuri vadinama nusikalstama ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio“.

Išvados:

Pagal pateiktą oficialų aprašymą, neįmanoma būti baudžiamam, kadangi neįmanoma būti kaltam.

Tačiau performulavus teiginį, asmuo galėtų būti baudžiamas, jeigu jis atrodytų kaltas.

Taip pat, neįmanoma padaryti ir nusikalstamos veikos. Tačiau performulavus teiginį, galima padaryti veiką, kuri yra vadinama nusikalstama.

10. Socialiniame tinkle, po vienu įrašu atsirado du, dviejų asmenų komentarai. Pirmasis rašo: „nėra vienos tiesos“. Antrasis rašo: „tiesa yra tiktai viena“. Kurį palaikote atsakymą? Kuris teisus?

Taigi. Remiantis bendrąja semantika, mes galime sakyti nebent, kad kaukė yra vadinama apsaugine, kad ji atrodo apsauginė, kad ji yra priskiriama prie apsauginių, klasifikuojama kaip apsauginė, tačiau mes negalime pasakyti, kad ji tokia yra. Tai tiesiog neįmanoma. Tai tiesiog atrodo kaip tušti žodžiai, sakomi labai neišprususio žmogaus. Todėl neįmanoma pasakyti kokią kaukę reikia dėvėti. Negalime pasakyti ar policijos pareigūnas dėvėjo apsauginę kaukę. Tačiau buvo galima paskambinti trumpuoju numeriu 112 ir pranešti policijai, kad gatvėje dirbantys policijos pareigūnai pažeidžia vyriausybės nutarimo nr. 207, 3.1.10.3. punktą, nes pranešėjo supratimu, kaukė, kurią jie dėvi, nėra priskiriama prie apsauginių priemonių kategorijos.

Na ir jeigu vis tiek dar atrodo neaišku, galime pabandyti padaryti apklausą. Jeigu paprašytume paaiškinti skirtingų asmenų, ką jiems reiškia apsauginė priemonė – mes pamatytume, kad visų atsakymai atrodo skirtingi. Tiesą sakant, mes galėtume vardyti metus be nustojimo faktus, kuriuos žinome apie apsauginę priemonę. Tai apima ne tik priemonių tipus, bet ir spalvas, medžiagas, temperatūras, chemines struktūras ir kt. Vardydami pamatytume, kad tai neturi galo. Ten telpa daugiau, nei milijardai apibūdinimų. Tačiau tie asmenys, kurie jums apklausos metu išvardys keletą apibūdinimų, sakykime 7 apibūdinimus: balta, medvilninė, kaklo skara, yra graži, yra švelni, šiek tiek šalta, su maža skylute – ignoruos tą masę likusių apibūdinimų. Vadinasi, visai atrodo neaišku su kokiomis priemonės savybėmis kalbama. Taip atsitinka, kai bandoma apibūdinti tikrovę ir sakoma, kad priemonė yra apsauginė, tačiau galima to išvengti, teigiant, kad priemonė vadinama apsaugine. Tada nebelieka poreikio apibūdinti tikrovės. „Priemonė yra apsauginė“ – tai nieko nepasako apie tai, kokia yra priemonė.

Žinoma, faktų turime daugiau:

„Science and Sanity“ turi 910 lapų,

Taip pat, apie tai kalba ir D. David Bourland_EPRIME III,

I. Hayakawa_Language In Thought And Action,

Stuart Chase_The tyranny of words.

Apie tai kalba ir Irving J. Lee.

Visi šie šaltiniai gali padėti plačiau susipažinti su bendrosios semantikos teorija.

Taigi, trumpai apžvelgus „apsauginė priemonė“ sąvoką, grįžkime, judėkime prie sekančios dienos, kai įdomumo dėlei nuėjau paklausti pareigūnų ar tinka dujokaukė be filtro. Ją atsinešiau. Kaukė ir burną ir nosį dengia, o oras išeina per apačią. Norėjau paklausti pareigūnų, ar kaukė tinka.

– Na žinokite manau, kad čia jinai be filtro, ne tikrai“, – atsakė.

– O jeigu turėsiu filtrą, tada tiks kaukė? – paklausiau.

– Tai jau čia pagal visus reikalavimus, – atsako pareigūnė.

Na, o kur gi slepiasi tie reikalavimai? Daugiau reikalavimų neradau. Kartoju. Daugiau reikalavimų neradau. Kur gi jie slepiasi? Taip ir nesuprantu iki šiol ar galima eiti su tokia kauke viešoje vietoje ar ne. Tuo tarpu pareigūnų kaukėse, oras išeina per kraštus ir per plyšius, kuriuos turi ta kaukė, silpnai, tačiau tiesiai man į veidą ir jie dar kvėpuoja savo iškvėptas medžiagas. Čia jau pagal reikalavimus skaitosi, ar ne? Nutarime neparašyta kaip ta kaukė turėtų atrodyti, o tada pareigūnai protokolus traukia kaip zuikius iš kepurės. Nekeliu tokių aukštais vadinamų reikalavimų policijos patruliams, tačiau vyriausybė – galėjo pasistengti labiau.

Vyriausybei rekomenduoju pasimokyti apie veiksmažodį „būti“ – jo problematiką, galimus, negalimus vartojimo būdus, moderniai atrodantį sakinių performulavimą. Galite savarankiškai, galite susisiekti su manimi. Tačiau mes, kaip piliečiai, nenorime mokėti baudų. Skaitytojams, kurie pesimistiškai žiūri į tai, kad kaukės nedėvėjau, pasakau – aš jas dėviu ir ją galėjau užsidėti susitikimo su pareigūnais metu, išvengdamas baudos. Tačiau noriu parodyti, kad tokių atvejų prikimšta pilna LR konstitucija ir kitame klausime, galite susimokėti baudą jūs, visai be priežasties ir niekas čia neklaus ar jūs teisus ar ne. Vien tik dėl vyriausybės nekompetencijos. Todėl aš skatinu ir pačius gilintis į bendrąją semantiką ir Vyriausybę skatinti perredaguoti Konstituciją.

Rimantas JUODELIS