Siaurukui papildomų  pinigų ministerija neskirs

 

Praėjusių metų pabaigoje paaiškėjo, kad sunkios finansinės problemos slegia Anykščių siaurąjį geležinkelį.Darbuotojai porą mėnesių negavo algų, galiausiai po kilusio triukšmo sulaukė dotacijos ir pažadų, kad situacija keisis, bus didesnė dotacija, tačiau karantinas vėl pakeitė situaciją. Tiesa, panašu, kad siaurukas turės daugiau šeimininkų  – geležinkelio dalininkėmis pretenduoja tapti Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės.

Siauruką valdo dvi dalininkės – Anykščių savivaldybė ir Susisiekimo ministerija. Šią savaitę Panevėžio rajono taryba nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje  vienbalsiai pritarė, kad rajono savivaldybė taptų VšĮ„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ dalininke. Panevėžio rajono savivaldybė siauruką paremtų vienkartiniu dalininkės įnašu – 5000 eurų, tačiau tai būtų menkas kąsnelis siauruko biudžetui. Pagrindinis siauruko išgyvenimo šaltinis  – Susisiekimo ministerija, kuri skiria kasmetinę 200 tūkstančių eurų dotaciją. Vasario 20 dieną rajono meras Sigutis Obelevičius  lankėsi Seime, kur buvo sprendžiamas VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ likimas.  „Susitikime dalyvavo  naujasis Susisiekimo viceministras Valdas Klimantavičius, vicekancleris Alminas Mačiulis bei kiti atsakingi asmenys. Vakar, galima sakyti, kad susiderėjome, šiai dienai priimti sprendimai – bene geriausiais variantas. Susisiekimo ministerija liko siauruko dalininku, savivaldybėms turto neperduoda. Strateginiuose planuose Susisiekimo ministerija įsirašė, kad siaurukui skirs ne 200 , o 300 tūkstančių eurų dotaciją. Kalba buvo apie tai, kad ir savivaldybės prisidės. Susitikime buvo ir Lietuvos geležinkelių atstovai, dar buvo sutarta, kad siaurukas su jais pasirašys sutartį, pagal kurią Lietuvos geležinkeliai prisidės prie siaurojo geležinkelio infrastruktūros tvarkymo ir reklamos“, – pasakojo „Nykščiams“ S.Obelevičius. Paskelbus karantiną sustojo ne tik siauruko reisai, bet ir pažadai. Anykščių savivaldybę pasiekė Susisiekimo ministerijos raštas, kad žadėtų 300 tūkstančių eurų nebus. Dotacija liks tie patys 200 tūkstančiai eurų. Kad įstaiga gyvuotų, kaip kalbėjo direktorius  Mindaugas Jucevičius (nuotraukoje), vien atlyginimams reikia mažiausiai 260 tūkstančių eurų.

Panevėžio  miesto politikai siauruko klausimą dar svarstys, galbūt taip pat Panevėžio miesto savivaldybė taps dalininkė ir tai kažkiek pakeis siauruko situaciją.

NYKŠČIAI

19 Komentarai

  1. Na kas per reanimacija jau seniai gulinčio morge lavono? Tū tūtū tūtūtū…

  2. ir gerai nors karta yra protingu ir mokanciu skaiciuoti

  3. isardyt ir parduot begius

  4. Muziejus tegul būna o bėgiai surinkti ir į metalą o kai kuriems žmonėms sankasa liks kelių, užtenka švaistyti pinigus nieko neneša tik nuostolį, progresas žiūrėkime į ateiti

  5. Siaurukas, mūsų pareitis ir ateitis. Saugokime šį paveldo objektą! Nes kito tokio ir nebus… O Vadovui siulyčiau pačiam organizuoti ir planuoti reisus, bei galvoti apie reklamą. Nauji reisai ir pritraukimas jaunų žmonių būtų ne pro šal, suorganizuokite konkursą darykime kūrybines akcijas kaip jauninti, naujinti siaurojo geležinkelio veidą (kalbu ne apie naujus garvežius bet apie kultūrinės programas, aišku reikia galvoti ir apie senstančią techniką) nes tos pačios kapelos ir tie patys žaidimėliai nepritrauks daug žmonių. Linkiu sėkmės!

  6. dirpt mašynystu, šiuo metu stoviu darbą biržej

  7. valio valio valio valio Verbickui susirink lauzus.

  8. Patarėja kas mokės algas iš dangaus pinigai nekrenta, ir nėra čia jokios istorijos

  9. Koks suvokimo lygis tokie ir pinigai…

  10. Aš ir 1957 bet man tai tikrai nuo to negeriau kokia ten technika man svarbu kad nauji traktoriai ir kombainai būtų mano kieme su GPS, o ten atgyvena kalinių sukurta

  11. Mano nuomone rajono turizmo komisija, kartu su savivaldybės administracija bei savivaldybės įstaiga TVIC turėtų svarstyti šios įstaigos veiklos reorganizavimą, apjungiant pramogų organizavimo paslaugas ir jų pardavimą, bei infrastruktūros priežiūros ir aptarnavimo paslaugas apjungiant su Kalitos kalno infrastruktūros aptarnavimu. Taip mažiau sąnaudų turėtų dėl techninio personalo išlaikymo per dvi įstaigas, bei dubliuojančių veiklas vadybininkų ir administracijos darbuotojų. Rajono Tarybos nariai, manau pritartų, jeigu yra suinteresuoti išlaikyti objekto veiklas ir rajono strategiją, o ne tik asmenines, politines ambicijas. Įstaigos vadovas, savo ruožtu turi ieškoti papildomų finansavimo šaltinių iš rėmimo fondų, verslininkų ar privačių investuotojų, derindamas visa tai su mero patarėjais.

  12. A šytas mechanizmas

    aina ant malku ar unt dyzelia?

    • ❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
      Ant malku tik ant podiumo gali pasiziuret, nevazineja :))

      O jei ten susisiekimo ministerija kaip suprantu babkytes surenka, o atgal investuot nelabai nori… Kaip cia dar kazkas sumaste pasitarnauti siam procesui, mazinant administravimo islaidas. Ten visai nieko galima dviracio taka irengti salia to gelezinkelio… Nereikia daug lesu investuoti, kaip kad kairysis ar desinysis. Uztektu gerai trasa salia gelezinkelio perzvelgti ir prasieiti pirmyn atgal su kokiu volu skirtu kelio darbams. Gal naiviai mastau, bet panasiai kaip nuo kairiojo tako pabaigos, iki puntuko palei sventaja eina. Keleta suoliuku, keleta tiltuku. O taka po to isvazinetu… 11 km iki Rubikiu, vietos grazios. Kam “gruzinti” tuos dviratininkus taip masiskai i tuos vagonus, kaip i Sibira vezdavo. Kai toks superinis naturalus landshaftas. Bet pati takeli padaryti reikia… Nes ten baisi tarka apaugus, kai niekas nevazineja.

      Bet jei tas traukinukas vazinetu, tai saugumo sumetimais vargu iseitu tas takas, nes dabar kur normalesnis labai arti gelezinkelio. O gal galima ir siek tiek nutolinti su kokiu volu… Tie naturalus takai patys ilgamziskiausi ir prieziuros minimaliai reikalauja.

Komentuoti: A šytas mechanizmas Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.