„Ekologiškai gyvename visą gyvenimą, tikiuosi, kad ir toliau taip gyvensime“, – sako jau beveik dvidešimt metų Anykščiuose ūkininkaujanti Lina Ignatjeva. Pasak jos, pagrindinės priežastys, lėmusios tokį ūkininkavimo ir gyvenimo būdo pasirinkimą buvo noras gyventi geriau ir sveikiau, nes parduotuvių lentynos ir taip lūžta nuo prekių, kuriose sintetinių priedų netrūksta.

Anykštietė augina įvairias uogas, vaisius, o tręšimui naudoja medžių pelenus, mėšlą. Tai – keletas natūralių trąšų rūšių, kurias leidžiama naudoti ekologiniuose ūkiuose. Tuo tarpu paprastuose, neekologiniuose ūkiuose galima naudoti tiek cheminio pobūdžio, pramoniniu būdu gaminamas, tiek natūralios prigimties trąšas ar dirvožemio gerinimo priemones.

Bet kuriuo atveju, trąšos yra naudojamos visuose ūkiuose – jos skirtos praturtinti dirvą maistingomis medžiagomis, pagerinti augalų augimą ir vystymąsi. Tačiau priklausomai nuo to, kiek ir kokių trąšų naudojama, skiriasi ne tik jų poveikis auginamam derliui, bet ir visai ekosistemai, o tuo pačiu ir mums – žmonėms.

Kokias trąšas patariama naudoti?

2019 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Tręšiamųjų pro-duktų naudojimo tvarkos aprašas, kuriame išdėstytos nuostatos dėl trąšų naudojimo siekiant pagrindi-nio tikslo – sumažinti neigiamą poveikį gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai.

Remiantis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikta informacija, ūkiuose pirmiausia turėtų būti naudojamos kokybiškos trąšos, įtrauktos į patvirtintą Identifikavimo sąrašą, atitinkančios šiame sąraše nustatytus kokybės ir saugos reikalavimus. Augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias tręšiamųjų produktų normas, rekomenduojamas mokslo įstaigų arba pagal gamintojų nurodytus reikalavimus, sudarytą tręšimo planą. Siekiant išvengti trąšų išsiliejimo ar išsibarstymo, privalu laikytis minėtame apraše nustatytų trąšų laikymo reikalavimų.

„Rekomenduojame rinktis ir naudoti organines trąšas vietoje sintetinių, nes jos gerina dirvos kokybę, praturtindamos ją naudingais mikroelementais“, – sako Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Janonytė.

Organinės arba natūralios trąšos yra augalų maisto elementai. Tai gali būti žalioji trąša (augalai, kurie sėjami į dirvožemį ir auginami tam, kad jį natūraliai patręštų), mėšlas, kompostas, durpės ir kt. Pasak
A. Janonytės, nors kompostavimas užtrunka ilgiau ir iš jo maistingosios medžiagos išsiskiria lėčiau, tai vyksta nuolatos. Be to, kompostuojant atliekas, jose dauginasi mikroorganizmai, kurie praturtina dirvą ir pagerina jos struktūrą, todėl maistingosios medžiagos ir vanduo geriau išsilaiko dirvožemyje ir yra įsisavinamos.

„Tokioje dirvoje užaugintos daržovės yra maistingesnės ir todėl naudingesnės organizmui. Organinės trąšos turi neutralų pH, todėl galima naudoti iš karto didesnį jų kiekį, nesibaiminant, kad pakenksite augalų šaknims“, –
pataria specialistė.

Neigiamas trąšų poveikis aplinkai jaučiamas jau gamybos procese

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profe-sorius Saulius Vasarevičius atkreipia dėmesį į netvarų išteklių naudojimą cheminių trąšų gamybos procese.

„Šiuo metu Europos Sąjungoje daug dėmesio skiriama žiedinei ekonomikai ir jos vystymui, skatinama produktus gaminti iš antrinių žaliavų. Visos cheminės trąšos gaminamos iš pirminių žaliavų, iškastinių žaliavų, o tai – ryškus skirtumas lyginant su natūraliomis trąšomis“, – sako S. Vasarevičius.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistė pažymi, jog kai kurios medžiagos, iš kurių gaminamos sinteti-nės trąšos, yra toksinės ir sukelia oro taršą. „Patekusios į vandens telkinius, jos sukelia jų eutrofikaciją. Kai sintetinės trąšos įterpiamos į dirvą, jos pakeičia dirvožemio kokybę ir jį užteršia, todėl sintetinių trą-šų sukeliama tarša pažeidžia ekosistemų pusiausvyrą“, – aiškina A. Janonytė.

Pasak jos, sintetinėmis trąšomis užterštuose dirvožemiuose suintensyvėja mineralizacijos procesai, pradedamas skaidyti humusas, tad mažėja jo kiekis bei skurdėja dirvožemių bestuburių gyvūnų įvairovė ir mažėja jų gausumas, vyksta dirvožemių nualinimas.

Neturėtume valgyti tik akimis

Ūkininkė L. Ignatjeva pasakoja, kad jau nuo vaikystės žinojo neigiamą cheminių trąšų poveikį aplinkai ir žmogui. „Seneliai buvo alergiški, tad niekuomet nenaudojome sintetinių trąšų tiek augindami produk-tus sau, tiek pardavimui“, –
sako L. Ignatjeva.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistė pažymi, jog alergija – viena iš daugelio galimų organizmo reakcijų į sintetines trąšas. „Tokios trąšos gali sukelti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir gyvūnams. Jos gali sudirginti kvėpavimo takus, sukelti smarkų akių dirginimą, taip pat dirginti odą, pakenkti organams“, – vardija A. Janonytė.

Tuo tarpu ūkininkė pastebi, kad ne visuomet ekologiškas uogas ar vaisius yra lengva realizuoti – nors jie ir kokybiški, žmonės pirmiausia valgo akimis.

„Ekologiški produktai ne visada yra tokie gražūs kaip įprasti. Pavyzdžiui, obuoliai. Jie ne taip žvilga, greičiau supūva. Tik apie produktų kokybę išmanantis žmogus gali pasirinkti prastesnės išvaizdos prekę“, – sako
L. Ignatjeva.

Užsak. Nr. 2078