Jaunystės prisiminimus ir sentimentus žadinančios Editos, Martyno ir Artiomo atliekamos melodijos kvietė užsukti į senamiesčio skverą. Čia, besiklausydami muzikos, drąsesni bandė šokti valsą, vaikai kreidutėmis piešė gėles, taip saviškai puošdami senamiesčio erdves, o kiti rašė laiškus senamiesčiui.
„Sena troba mažais langeliais
Šulinys su svirtim šalia didžiojo kelio
Blankūs prisiminimai iš atminties klodų
Jausmus atgaivina ir širdį paglosto…“
NYKŠČIAI





















smagiai buvo, nors zmoniu ir negausiai