Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Utenos departamento Anykščių skyriaus specialistai, vykdydami 2011 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-669 ,,Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ organizuoja šachtinių šulinių vandens, kurį mitybai vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, ištyrimą. Atliekami cheminiai vandens tyrimai dėl azoto grupės junginių (nitritų ir nitratų) taršos.

Vandens tyrimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Gautų tyrimų rezultatai vertinami pagal Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytas ribines vertes. Per penkerius metus (2015-2019 m.) paimta ir ištirta 158 šachtinių šulinių vandens mėginiai (2015 m. – 35 šuliniai, 2016 m. – 37, 2017 m. – 30, 2018 m. – 26 ir 2019 m. – 30 šulinių). Iš visų ištirtų šulinių higienos normos neatitiko 39 šulinių vanduo, kas sudaro 25 proc. nuo visų tirtų šulinių (nitratų rasta 39 šuliniuose, iš jų dviejuose rasta dar ir nitritų). Analizuojant penkerių metų tyrimų duomenis nustatyta, kad nitratais užteršti apie ketvirtadalis tirtų šulinių.

Nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėn. amžiaus maistui skirtame vandenyje leidžiama nitratų norma – iki 50 mg/l, nitritų – 0,50 mg/l. Didžiausias nitratų kiekis 167 mg/l rastas Kavarsko sen., Repšėnų k. šulinyje, tai 3,34 karto viršijanti normą nitratų koncentracija geriamajame vandenyje. Informaciją apie nėščiąsias ir kūdikius teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsiųsdamos pranešimą apie nėščiąją arba kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo. Gavus šulinio vandens tyrimų protokolus nedelsiant vartotojai informuojami apie vandens tyrimų rezultatus, galimą nitritų ir nitratų pavojų sveikatai bei rekomendacijomis vartoti centralizuotai tiekiamą ar parduotuvėje pirktą vandenį. Informaciją apie šulinių vandens tyrimo rezultatus gauna ir pranešimą atsiuntusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

Cheminė tarša geriamajame vandenyje yra pavojinga žmonių, ypač kūdikių sveikatai. Kūdikių jautrumas nitratams nevienodas, jautriausi kūdikiai iki 4 mėn. amžiaus. Patekę į organizmą nitratai kraujo hemoglobiną paverčia methemoglobinu, negalinčiu pernešti į audinius reikiamo kiekio deguonies, todėl ištinka deguonies badas. Kūdikiams prasideda vėmimas, kamuoja dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkesniais atvejais atsiranda traukuliai ir kūdikis gali mirti. Gerti nitratais užterštą vandenį pavojinga ir nėščiosioms. Nitratų toksiniam poveikiui labai jautrūs ir infekcinėmis ligomis sergantys vaikai bei senyvo amžiaus žmonės, ligoniai, sergantys infekcinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis.

Ar vanduo neužterštas galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos iš vandens nepašalinamos nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais. Virinant, sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar padidėja. Todėl mamos, nemaitinančios kūdikių krūtimi, mažylių maisto ruošimui turėtų pirkti fasuotą vandenį arba naudoti centralizuotą vandentiekio vandenį.

Nėščiosios ir mamos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, mitybai vartojančios šachtinių šulinių vandenį turi kreiptis į gydytojus, kurie pateiks pranešimą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Anykščių skyriui dėl šulinio vandens ištyrimo. Nėščiosios turėtų žinoti, kad minėtas tyrimas atliekamas nemokamai.

Utenos departamento Anykščių skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Genovaitė Skardžiuvienė