Miegame sočiai, miegamasis įrengtas pagal naujausias interjero tendencijas, tačiau rytą jaučiamės tarsi „sudaužyti“. Kas turi įtakos, kad išsimiegotume sveikai?

Suaugęs žmogus per naktį turėtų išmiegoti 6–8 valandas. Jeigu miegame ilgiau, galime jaustis „persimiegoję“. Savijauta priklauso ir nuo miego fazės, kurioje prabundame. Taip pat svarbu, ant kokio čiužinio, kokioje padėtyje žmogus miega. Jeigu nepatogiai miegosime, tai po ilgesnio laiko prabudę jausimės ne pailsėję, o priešingai – labiau pavargę, gal net ims kur nors skaudėti.

Žmogus pramiega apie trečdalį gyvenimo, vadinasi, patogi lova – vienas svarbiausių mūsų gyvenimo daiktų.

7 priežastys, kodėl miegame, bet nepailsime

1. Per šviesi, per šilta, per šalta, triukšminga, neišvėdinta patalpa. Nenumokite ranka į naktines užuolaidas, šiuolaikiškas vėdinimo sistemas.
2. Netinkama antklodė. Kad neperkaistume, antklodė turėtų būti palaikanti kūno temperatūrą, bet ne papildomai šildanti.
3. Per aukšta ar per žema pagalvė. Aukštaūgiai turėtų rinktis didesnio tankio pagalvę, kitaip jaus įtampą kakle. Verta rinktis ergonomiškas pagalves.
4. Nepatogus čiužinys. Čiužinys, kaip ir avalynė, turi būti patogūs, kad nevargintų. Kaip matuojamės avalynę prieš ją pirkdami, taip ir turėtume pagulėti ant čiužinio, kad jį „pasimatuotume“.
5. Netinkama kūno padėtis. Negalime visiškai sukontroliuoti miegojimo padėties, tačiau užmigti rekomenduojama ant šono. Patogu pasidėti pagalvę tarp kojų, tada nebus pertempiami sėdmenų raumenys, nepasisuks dubuo ir stuburas.
6. Nemažai žmonių knarkia miegodami ant nugaros ar esant per žemai pagalvei. Jei pasuksime galvą arba pasiversime ant šono, knarksime ne taip stipriai. Galima naudoti specialią knarkimą kontroliuoti padedančią pagalvę.
7. Gausesnį prakaitavimą gali sukelti sintetinio pluošto audiniai, neleidžiantys odai kvėpuoti. Išgulėtas, per minkštas ar per mažo tankio čiužinys, per stora antklodė gali paskatinti kūno temperatūros kilimą, kurį organizmas bando įveikti prakaituodamas.

Jeigu prasto miego priežastis – ne pašalinis vaistų poveikis, nervinis išsekimas, skeleto ar raumenų sistemos, nervų sistemos pažeidimai, tai pakeitus miegojimo sąlygas miego kokybė turėtų pagerėti.

Patikrinti, ar reikia keisti lovą, galima permiegant ant kitos lovos. Jeigu varginantys simptomai nesikeičia, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, o jeigu keičiasi, apsvarstyti čiužinio keitimą. Keisti čiužinį arba jį apversti, jeigu jis dvipusis, reikia, kai matome, jog formuojasi nedideli įdubimai. Pelėsis čiužinyje – tai irgi kenksminga sveikatai. Tokį čiužinį reikia keisti, o naują – vėdinti, šiuo atveju dažniausiai padeda grotelės.

Tais atvejais, kai miegame ne savo lovose, tarkime, keliaudami, nekokybiško miego pasekmes padėtų švelniu pamaigymu maudžiančiose vietose, pavyzdžiui, kakle. Jeigu jaučiame, jog trūksta miego, galime prabudinti save vėsiu dušu arba mankštindamiesi.

Aušra Kazanavičienė