Visuomenėje plačiai aptarinėjamos ne tik krašto apsaugos ir kariuomenės veiklos peripetijos, aštriai valdantieji kelia saugumo klausimą. Kone kasdien spaudoje ir televizijos ekranuose galima išgirsti, kad, anot politikų, priešiškos kaimynų jėgos visais įmanomais būdais kėsinasi kenkti mūsų šaliai.
Ar tikrai jaučiame, kad yra tokios grėsmės? Kaip atpažinti dezinformaciją, kuri, kaip teigiama, skleidžiama Lietuvoje, kalbamės su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.
– Kaip pandemija pakeitė kariuomenės veiklą ir kokių neigiamų pasekmių turėjo?
– Pandemija, kaip ir visai šaliai, taip ir kariuomenei lėmė tam tikrų kasdieninio gyvenimo ir tarnybos apribojimų – teko organizuoti karių srautus ir „burbulus“, apriboti judėjimus iš karinių dalinių ir į juos bei imtis kitų priemonių, kad kariai ir jų artimieji būtų maksimaliai apsaugoti nuo viruso. Kariniam rengimui pandemija esminės įtakos neturėjo, pratybos, pritaikius tam tikras saugumo priemones, buvo nuolat atliekamos visą laiką, kadangi savo pareigą turime atlikti nepriklausomai nuo jokių aplinkybių.
Kariuomenės skiepijimas prasidėjo dar balandžio viduryje ir yra sistemingai tęsiamas. Atskirų skaičių, susijusių su karių susirgimais ir skiepais neteikiame, jie patenka į bendrus skaičius, kuriuos skelbia SAM.
– Netyla aistros ir dėl grėsmių, kurios yra aplink mus. Ar realu, kad galime sulaukti puolimo ar net karo grėsmės?
– Deja, grėsmės niekur neišnyko. Mūsų kaimynų elgesys ir toliau yra provokatyvus: pažeidinėjamos tarptautinės sutartys, tęsiamas karinių pajėgų stiprinimas, formuojami nauji daliniai, gabenama nauja ginkluotė, vyksta intensyvios pratybos ir kita karinė veikla.
Pirmiausiai situacija yra stebima ir kontroliuojama. Antra, tiek mes, tiek NATO ėmėmės atitinkamų priemonių savo gynybai ir atgrasymui stiprinti. Ir trečia, mūsų kaimynai puikiai supranta, kad NATO yra gynybinis aljansas, rimtai vertinantis įsipareigojimus savo nariams.
– Jei įvyktų karas, ar mes esame pasirengę ginti savo šalį? Kaip tai atrodytų pandemijos metu?
– Lietuvos kariuomenė yra nuolat pasirengusi atlikti savo pareigą – valstybės ginkluotą gynybą ir tam kelio užkirsti negali jokios aplinkybės, pandemija taip pat. Kas benutiktų, pritaikius reikiamas priemones, pagrindinė Lietuvos kariuomenės užduotis būtų vykdoma ir įvykdyta. Lietuvos įstatymuose yra įtvirtintas besąlygiškos gynybos principas.
– Ko reikia, kad ir toliau išliktume saugūs?
– Tęsti atitinkamas gynybą ir atgrasymą užtikrinančias priemones. Siekti didinti tarpusavio pasitikėjimą saugumo ir gynybos srityje, pavyzdžiui, mes į savo karines pratybas kviečiame kaimyninių šalių, tarp jų Rusijos ir Baltarusijos atstovus.
– Ar turime bijoti Rusijos ir kiek ji mums yra pavojinga? O galbūt priešingai – ji turi mūsų bijoti?
– Rusijos bijoti nereikia, bet nekreipti dėmesio į jos agresyvius veiksmus regione (Ukraina, Sakartvelas) ir globalias ambicijas (Sirija) irgi būtų klaida. Tiek mes, tiek NATO stebime situaciją ir ėmėmės savalaikių atsakomųjų priemonių, todėl esame pasirengę ir pajėgūs apsiginti. Rusijai bijoti NATO išvis nėra jokio pagrindo. Mes nedarome nieko, kas galėtų kelti grėsmę Rusijos saugumui. Visi mūsų veiksmai yra atsakomieji. Rusijoje tai supranta, o retorika apie NATO agresyvumą yra sąmoningai naudojama Rusijos karinio potencialo stiprinimo išlaidoms ir politinėms ambicijoms paremti.
– Kaip manote, ar Lietuvoje yra pakankamai pilietiškų žmonių, kurie drąsiai eitų ginti savo šalį?
– Siekiame užtikrinti, kad kiekvienas pilietis turėtų tvirtą pasiryžimą ginti Lietuvą ir mokėtų tai atlikti. 2020 m. gruodžio mėn. atliktos apklausos duomenimis, apie pusę gyventojų yra pasirengę ginti šalį ginklu ar taikiomis priemonėmis, o tai šimtai tūkstančių žmonių.
– Tenka dažnai girdėti apie dezinformaciją. Kaip apsisaugoti nuo jos ir kokią neigiamą įtaką ji daro?
– Kalbant apie apsaugą nuo dezinformacijos –
didžiausias ginklas yra ją atpažinti, Lietuvos gyventojams tai sekasi visai neblogai. Įgūdis atpažinti dezinformaciją kyla iš daugelio dalykų, vienas svarbiausių –
kritinis mąstymas ir informacijos ieškojimas oficialiuose šaltiniuose – tiek valstybiniuose, tiek privačiuose, tai gali būti Lietuvos institucijų internetiniai puslapiai, privatūs žinomi žiniasklaidos portalai, televizija.
– Jūsų nuomone, kas labiau pasirengę ginti šalį –
didžiųjų miestų gyventojai ar kaip tik regionuose gyvenantys ? Pavyzdžiui tokiuose, kaip Anykščiai?
– Mums svarbu, kad visi Lietuvos piliečiai galėtų įsitraukti į valstybės gynybą. Todėl rūpinamės, kad ir miestų, ir miestelių, kaimų gyventojai būtų atsparūs šiuolaikinėms grėsmėms, turėtų tvirtą pilietinę valią –
pasiryžimą ginti mūsų valstybę – ir gautų žinias bei įgūdžius, reikalingus dalyvauti tiek ginkluotoje gynyboje, tiek neginkluotame pasipriešinime.
– Dėkoju už pokalbį.
Mindaugas Jonušas
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siekia, jog visi Lietuvos piliečiai galėtų įsitraukti į valstybės gynybą.
Aš labai bijau ruso! Jei užpuls tai mes visi busim rusai. Reikia bėgti iš Lietuvos, kol dar rusas mūsų nepaeme
Bėk , skrisk.Visiems dzin.
Aš jau nebe Lietuvos pilietis,o Amerikietis. Man dzin, manęs niekas neuzpuls
Klaunas ,ji visada puola rusai ,pedofilas ??
Skaityk tekstą, jei dar sugebėsi viską perskaityti.
Tai graži Tėvynė mūsų!
Kodėl jos nepuola rusas?
Turime mes sočiai žvyro
Ir mergų fainų dar yra.
Daro Anykščiai vynelį,
Svėdasai dešrų dar gali
Iš kiaulienos pagaminti.
O Kavarskas audžia mintį:
Atnaujint gamybą vyžų!
Eksportuos jas į Paryžių.
Žvengs Debeikių kumeliai.
Pievas reklamuos Kurkliai.
Užderėjo šiemet grūšios.
Negi jų nereikia rusams?
Turim bulvių, net burokų,
Porą vištų, dar gaidžioką…
Tai graži Tėvynė mūsų!
Gal rytoj ją puls jau rusai?
Lieka bobos, dar diedų…
Aš – į Londoną skrendu !
Skrisk skrisk kur nori.
Kai per filmą (Tadas Blinda) tą bobą skriuzdės naktimis puldavo. :):):)
Lunatiko bludijimai
Lansbergo gauja artistas surado ??
kam pulti jei is Baltarusijos kas nori ateina laisvai -kliedesiai