Praėjusių metų vasarą Lietuvos mažųjų kultūros sostinių atrankos posėdyje buvo išrinktos devynios 2022 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Utenos apskrityje buvo išrinktas Kavarskas.
Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektai padeda užmegzti prasmingus kultūrinius mainus tarp pačių mažųjų kultūros sostinių Lietuvos apskrityse, skatina naujas kūrybines iniciatyvas, suteikia galimybę stiprinti vietos bendruomenių kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoja kultūrinį turizmą, turtina kultūrinį gyvenimą regionuose, stiprina kultūros lauko kūrėjų tinklą.
Paskelbta žinia, kad Kavarskas Utenos apskrityje išrinktas tapti 2022 metų Lietuvos mažąja kultūros sostine, sukėlė nemažai diskusijų. Joms šiek tiek aprimus, apie šiais metais Kavarske planuojamus pasikeitimus kalbamės su Kavarsko bažnyčios klebonu dr. Neriju Vyšniausku.
Ar pritariate seniūnei Šarūnei Kalbataitei, kad „Mažosios kultūros sostinės koncepcija labiau orientuota į kaimo kultūros iškėlimą. Orientuosimės į bendruomenių lygį, nors ir esame miestas“.
Esame vienas mažiausių miestų Lietuvoje. Turime savo bendruomenes, kurios puoselėja etnografinius, tautinius kultūros elementus. Vietos bendruomenių nariai daug metų dalyvauja įvairiuose renginiuose, turi daug patirties. Mažoji kultūros sostinė – tai Kavarsko žmonių, jo bendruomenių savitumo ir originalumo įrodymas. Manau, kad orientuosimės ir į vietos bei kviestines bendruomenes iš visos Lietuvos.
Galbūt pritariate kavarskiečiui, kuris sako: „Nu atsiprašau. Kas yra kaimo kultūra, seniūne. Visa Lietuva keliauja prie aukštos, profesionalios kultūros, o Jūs atgal. Ką reiškia kaimo kultūros iškėlimą, ar apskritai egzistuoja kaimo kultūra. Suprantat, ką šnekat?“
Kaimas, o ne miestas išaugino inteligentiją, kuri išvedė Lietuvą į nepriklausomybę. Ši inteligentija kūrė tarpukario Lietuvą. Tikras miestietis yra trečios ar ketvirtos kartos palikuonis. Taigi, visi mes esame kilę „nuo žagrės“ ir nemanau, kad turėtume to gėdytis. Taip, egzistuoja kaimo kultūra. Tai etnografiniai, tautiniai elementai, kurie vėliau formavo ir formuoja kelintos kartos miestiečių kultūrą. Reikia atskirti mėgėjišką kultūrą nuo profesionaliosios kultūros. Abi gali vyrauti ir viena kitą tiesiog papildyti.
Vytautas Šiaučiūnas, buvęs kultūros darbuotojas, muzikantas socialiniuose tinkluose komentuoja: „Pažiūrėkite, kokie palei kelią į Kavarską, prie užtvankos krūmynai per Šventosios upę, želia krūmynai. Iškirstų, matytųsi gražus vaizdas. Ir turistai stabtelėtu. Prieš pradedant organizuoti Lietuvos mažosios kultūros sostinės renginius reikėtų kiek ir apsitvarkyti“. Kokia Jūsų nuomonė, gal reikėtų pirmiausia, kaip liaudis sako, apsikuopti, tik tada „kultūrintis“?
Kavarskas yra niekuo nesiskiriantis miestelis/miestas nuo kitų Lietuvos vietovių. Manau, kad pirmiausiai turime žiūrėti savo kiemo, kad jis būtų švarus ir tvarkingas. Jei taip bus, nereiks kažkam kitam kuopti to, ką mes paliekame po savęs. Kavarskas gražus ir sutvarkytas vienas iš mažiausių Lietuvos miestų. Kultūrinius renginius ir visą organizacinę veiklą siūlyčiau palikti tiems, kas iš tiesų prie šito dirba. Ne metas lieti neapykantą ir nuoskaudas, kuomet turime susitelkti ir būti vieningi. Bendruomenių gausa, esanti Kavarske, įrodo, kad pati bendruomenė yra aktyvi, veikli, o ne susiskaldžiusi, kaip dažnai mėgstama primesti iš šono.
Ko labiausiai trūksta kavarskiečiams? Kuo juos būtų galima nustebinti? Ko reikėtų Kavarsko miesteliui, kad jis taptų tikra Kultūros sostine ir išsiskirtų iš kitų apskričių Kultūros sostinių? Koks tai turėtų, Jūsų nuomone, būti akcentas?
Vasaros metu trūksta kultūrinių renginių erdvės lauke. Atsižvelgiant į šiandien siaučiančios pandemijos Covid -19 diktuojamas sąlygas, kad organizuojami renginiai išties turėtų galimybę įvykti ir įvykti saugiai. Mano nuomone, rekomenduoju didžiausią dėmesį skirti tradicija tapusiai kasmetinei Joninių šventei. Būtų gražu suvienyti Kavarsko kūrėjų įkurtus miestelius Lietuvoje ir Europoje, siekiant glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo ir bendrų renginių, kad Kavarsko vardas skambėtų ir būtų žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kaip bažnyčia planuoja prisidėti prie Kultūros sostinės įvaizdžio kūrimo?
Kavarsko parapija leis naudotis parapijai priklausančiais pastatais ir bažnyčia kultūriniams renginiams vykti. Taip pat organizuosime pamaldas, skirtas atminti Kavarsko įkūrėjams ir šiam miestui nusipelniusiems asmenims. Planuojame į pagrindinius renginius ir šias pamaldas pakviesti Kauno arkivyskupą metropolitą dr. Kęstutį Kėvalą.
NYKŠČIAI
Pagarba klebonui ir kavarskiečiams
Nieko gero kavarske nera tik kavinė išreklamuota barmene kaip zverys nesiskaito su klijantais seniūnija pavaduoja pijokai betvarke kavarske neverta sostines vardo
Labai gerai Linos pastebėta kad kavarske betvarkė as irg mačiau kad paskutini valkatos pragare vaikus pavaduoja seniūnijos darbuotojus gėda gėda
Iš Kavarsko būsimos koncertinės programos: https://www.youtube.com/watch?v=6XWboZZ-fso&list=RDMM&start_radio=1&rv=_P-qaDQN1Xs 🙂 🙂
Viešintų staravierai sveikina Kavarską ? 🙂 OI: https://youtu.be/buu1AjIho0A?list=RDMM
Pralenks Kavarskas Troškūnus, kai kuolai žydės, nu nebent žodžiais
„Tai etnografiniai, tautiniai elementai“(citata) – jie yra galimi tautiniuose kostiumuose, žaidimuose, rateliuose pasakose. Visa tai yra vadinama – ETNINE KULTŪRA. Nėra jokios bendruomenių kultūros, nei kaimo kultūros. Jokios kaimo bendruomenės Lietuvoje apskritai nekuria tokio produkto, kaip KULTŪRA, tik dalyvauja kultūriniame vyksme – mėgėjų meno kolektyvų veiklose, būreliuose, klubuose, edukacinėse programose.
Nuoširdžiausios sėkmės, Kavarsko žmonėms, kuriant ir dalyvaujant Mažosios kultūros sostinės kultūros pamatus.
❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
Siulyciau pasinagrineti KULTUROS savoka, ne kulturnamio lygi, o ka realiai ji reiskia, pries mokant klebona, kad kultura, tai tokia israiskinga poniu ecta etca smaka smaka veikla…….. Kurios savoka buvo suformuota TSRS laikais, kulturnij ili niekulturnij….
Pasižiūrėkite į šaligatvius baisu koją galima išsisukti
kaip gaila, kad nesugebame niekur matyti gėrio, skaitau atsiliepimus ir galvoju nejaugi tokie visam pasauliui pykčiu persipildę žmonės rašo komentarus. Pabadykite nors kelias minutes nepykti, o nueikit ir nušluokit nešvrų šaligatvį,
paauklėkit girtuoklį, pamatysit gal ir ką nors gero, kai pats tapsi geresniu… Kaip šauksi – tap atsilieps…
Kai eini prie žmogaus linkėdamas gero, juk ir pačiam yra geriau. Ieškodamas blogo – rasi, iežkodamas grero irgi rasi.
Pabangykim prdėti nuo savęs ir aplink esantys žmonės taps geresni. Sėkmės ir laimės manau „etatiniams komentatoriams“.Gal surasime ką nors gyvenime vertingo, ne tik gudriausiu ir protingiausiu laikysime save…
❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
Tai nuo saves ir pradekite…….. Jus be kitu zeminimo, neisreiskete jokios minties…. 🙂
O kas daugiausia ir tvarko Kavarska jai ne pijokai nors bent jie dirba nei kai kurie žmonės gaunantis gera alga ir sėdintis namie
Oho… sostine-Kavarskas, čia tai bent… Tai, kad šis miestelis tuščias ir nykus, na nebent žavesio prideda pastatai „vaiduokliai“, bedarbystė ir vietiniai „karaliukai“. O apie garsiają Kavarsko koldūninę, kuri buvo kažkada tikrai gera ir jauki kavinukė, belikę tik prisiminimai, gaila, kad šeimininkai ją taip apleido ir pamiršo apie kulinarinį paveldą, kuriuo taip didžiavosi..Suprantama-keičiasi laikai, keičiasi ir mados.
Apleistas miestas, šalia šventosios tilto pilną šiukšlių kruvų, į mišką šalia upės visai baisu eiti pasivaikščioti, nes betvarkė ir nieks neprižiūri nei nukritusiu medžių nei šiukšlių. Pakrantės pilnos žvejų staigmenų nuo skardinių ir kitokio šlamšto, savivaldybej jau dzin keli metai kas vyksta.
Kavarsko mylimas šaltynis, tuoj visos konstrukcijos supus nuo nepriežiūros. Mylima Kavarsko seniune žinokit, kad medį reikia prižiūrėti.
Atvykau po kelių metų likau labai nuliūdusi, nes miestas mires, nei Joninių šventės nebėra kaip seniau, nei jiems jaunimas rupi ar kiti gyventojai.
Kavarskas skęsta tamsoje, o pramogų ar darbo veiklos yra nulis.
Liūdna už tokį gražu miestelį.