„Jaunieji ambasadoriai“. Suartins poezija ir dailė

Šiemet vykdomame projekte „Jaunieji ambasadoriai“ turės galimybę kartu darbuotis pranzūzų ir lietuvių vaikai, kurie per eilėraščius ir dailę galės pajusti, kad esame ne tokie ir skirtingi.

Vykstant projektui į pranzūzų kalbą bus verčiami Anykščiuose gyvenančių poetų eilėraščiai, pagal juos bus piešiami paveikslai. Pirmoji publikacija – vertėjos Laimos Juzėnienės darbas,

EMIGRACINIS

Kai  mūsų taip mažėja,

Reikia ką nors daryti,

Kad išlikčiau.

Patikimiausia išversti save

Į kitą kalbą

Geriausia – į kinų.

Bet ir tai nesaugu –

Daug tvirčiau – į daugelį.

Imu versti save

Nuo viršugalvio,

Bet ties bamba išsigąstu

Kad pasaulyje per daug kalbų

Ir manęs tiesiog neužteks.

Be to, jei išsiversiu

Kaip mano ranka žinos,

Kad ji ranka,

O nosis, kad turi sloguoti?

Ir kaip pakilsiu

Nugriuvęs kur nors

Tarp Berlyno

Ir Baikalo.

Galų gale kur bus riba,

Kai dar suprasiu

Kad aš esu aš?

Mąstau parvirtęs

Po vakarienės.

Ne ne, tai yra labai negerai

Taip negyventi,

Pradingti už raidžių

Ir išnykti.

Tai žymiai baisiau

Už bet kokį kitą išnykimą.

Štai kas išeina, kai

Nori būti saugus…

EMIGRATION

Comme notre nombre diminue,

Il faut faire quelque chose

Pour survivre.

Le plus sure me traduire

Dans une autre langue

Le mieux –en chinois.

Quoique cela n’est pas suffisant,

Le mieux serait dans plusieurs langues.

Je commence à me traduire

En commençant par le crâne,

Mais je suis effrayé,  arrivé au nombril

Que dans le monde il y ait autant de langues 

 Tout mon Être ne suffira pas.

De plus si je me traduis

Comment mon bras saura-t-il,

Qu’il est le bras ?

Et que  le nez peut  s’enrhumer?

Quand je me relèverai                               

Apres avoir chuté quelque part

Entre Berlin.

Et Baïkal

Finalement où sera la limite,

Quand  je réaliserai

Que moi c’est moi?

Je songe étendu

Après le dîner

Non, non, c’est très mal                            

De vivre comme cela

S’effacer derrière des lettres    

Et disparaître.

C’est pire

Que n’importe quelle autre disparition.

Voila l’issue

Quand on veut être en sécurité…

+ + +

Esu savyje.
Tiesiog aš čia gyvenu.
Ir vakar čia buvau.
Ir užvakar. 
Ne, žinoma, nelaukiu ir
Ne,
Nenuobodu. 
Neužeina. 
Visą laiką tą ir veikiu,
Kad gyvenu.
Kaip galima nesuprasti?
O ką reikėtų suprasti?
Liaukitės.
Nepurtykit.

+ + +

Je suis en moi

Tout simplement je vis ici.

Hier j’étais la

Comme avant-hier.

Non, je n’attends rien et

Non,

Je ne m’ennuis pas

Personne ne me dérange

Tout ce temps je suis occupé

A vivre.

Comment peut on ne pas comprendre?

Que faudrait-il comprendre?
Arrêtez.

Ne me secouez pas.

LYG NIEKO NEBŪTŲ

Įsivaizduokim, 
Kad nėra amžinybės,
Yra tik gyvenimas
Nuo pirmadienio
Iki pirmadienio
Yra tik tai,
Kas yra čia…
Pinigai,
Darbas,
Ligos,
Kapas… 
Baisu.
Tai kodėl
Taip gyvename
Lyg nieko nebūtų
Greitais žingsniais
Bėgdami į nebūtį, 
Nors iš tikro
Jau dabar mes nebūtyje 
Jeigu nėra amžinybės…

LE NÉANT

Imaginons

Que la vie éternelle n’existe pas,

Il n’y aurait que la vie
De lundi

A lundi

Il n’existerait

Que ce qui existe déjà…

L’argent, 

Le travail,

La maladie,

La mort…

C’est horrible.

Alors pourquoi
Vit-on déjà comme cela

Comme s’il n’y avait  rien après

D’un pas pressé

En courant vers le néant.

En  vérité

Nous sommes déjà dans le néant,

Si l éternité n’existe pas… 

Vertė Laima JUZĖNIENĖ

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.