Visą praėjusią savaitę (gegužės 13 – 19 d.) J. Biliūno gimnazijoje ir Anykščių apylinkėse skambėjo prancūzų kalba. Prancūzakalbiai mūsų gimnazijos mokiniai džiaugėsi galėdami sutikti bendraamžius iš Cholet Fernand Renaudeau licėjaus ir taip įspūdingai užbaigti frankofonijai skirtą mėnesį.
Svečių apsilankymas – Cholet miesto Prancūzijoje ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijos bendradarbiavimo, prasidėjusio 2019 m. gegužę kolegų iš Cholet vizitu, tęsinys. Apsikeitę darbo stebėsenos vizitais su mokyklos mokytojais ir regiono švietimo darbuotojais bei susižavėję mūsų krašto gamta ir žmonių nuoširdumu, šį kartą mokytojai į Anykščius atkeliavo su 31 mokiniu.
Svečiai vykdo Erasmus+ KA2 projektą, skirtą susipažinti su miško grožiu, reikšme žmonijai bei jo kultūrine verte. Esame ypač pamaloninti, kad pažinčiai su mišku prancūzai pasirinko Anykščių šilelį, apdainuotą A. Baranausko poemoje, kurios vertimo į prancūzų kalbą ištrauką skaitė prie Klėtelės.
Viešnagę svečiai pradėjo nuo pažinties su Vilniaus senamiesčiu, vėliau atvyko į Anykščius. Čia per mišką pėsčiomis žygiavo į Niūronis ir prie Puntuko akmens, pakeliui susipažindami su Lietuvos miškams būdingomis medžių ir kitos augmenijos bei gyvūnų rūšimis. Vaikščiodami po Anykščius svečiai nuolatos stebėjosi, koks žalias ir ramybės kupinas yra mūsų miestas.
Ketvirtadienio popietę Cholet Fernand Renaudeau licėjaus administracijos atstovai lankėsi Anykščių rajono savivaldybėje, kur susitiko su Anykščių rajono meru Kęstučiu Tubiu ir Švietimo skyriaus vedėja Jurgita Baniene. Susitikimo metu svečiai domėjosi Lietuvoje vykdomomis švietimo reformomis, pasakojo apie savąsias. Tuo metu mokiniai bendravo su bendraamžiais gimnazijoje, dalyvaudami pamokose, skirtose tarpkultūriniam dialogui.
Visos viešnagės metu svečiai iš Prancūzijos, nepaliaudami gerėtis Anykščių krašto gamta, ieškojo būdų ją tausoti ir saugoti. Ateityje planuojama šia tema vykdyti dvišalį projektą.
Penktadienio popietę prancūzai grįžo namo kupini geriausių įspūdžių ir puikios nuotaikos, pažadėję Lietuvą ir Anykščių kraštą prisiminti kaip nepakartojamos gamtos kampelį.
