Zenono Karalkevičiaus pastangomis išgražėjęs Skiemonių miestelio centras šeštadienį buvo apytuštis. Prie netoliese esančių bendruomenės namų rikiavosi kelios eilės mašinų, šurmuliavo šventiškai pasipuošę skiemoniškiai. Vyko tradicinė jubiliatų pagerbimo šventė. Apie šią gražią tradiciją kalbėjomės su renginį vedusia Skiemonių bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Gitana Karveliene.

Ar seniai rengiate šią šventę?

Jau penkioliktą kartą, nuo 2005 metų sveikiname tais metais švenčiančius jubiliejų.  Juos pasveikiname, pagerbiame, įteikiame dovanėles. Sveikiname tuos, kuriems nuo 40 metų sukanka jubiliejai. Dažniausia renkasi nuo penkiasdešimties, bet seniūnijoje yra nemaža devyniasdešimtmečių. Pagerbiame senolius, bet svarbiausias tikslas yra suburti ir įtraukti į aktyvią veiklą kiek galima daugiau bendruomenės narių. Tam labai padeda šventės, kurių išties turim nemaža. Tai Žemdirbių šventė, Mamos diena, Jaunimo diena, na ir Kalėdos, Nauji metai…

Šiemet suskaičiavom 42 jubiliatus Skiemonių seniūnijoj. Kviečiame visus, bet niekada nežinom, kiek atvyks. Kuo daugiau susirenka, tuo mums didesnis džiaugsmas. Paprastai salė būna pilna, nes sveikina ir artimieji bei draugai. Šį kartą, žmonių susirinko ženkliai mažiau, nes dėl koronoviruso taikomų apribojimų salėje laikomasi saugaus atstumo. Vyriausia pagerbta jubiliatė – devyniasdešimtmetė Vanda  Ona Kvaselienė. Pasveikinome septyniasdešimtmečius Danguolė Gabienę, Irena Zakarauskienę, Bronių Titenį. Šešiasdešimtmečius Kęstutį Malecką, Audronę Baškauskienę, Valentiną Šiaučiūnienę. Jauniausia jubiliatų tarpe buvo  Lina Šmatavičienė, švenčianti  penkiasdešimtį. Nuolatinis mūsų rėmėjas ir svečias, Seimo narys Antanas Baura pasveikino susirinkusius. A. Bauros žmona Raimonda – Katlėrių bendruomenės pirmininkė, tad Seimo narys savas kraštietis.  Pagerbiamus jubiliatus šiandien sveikino svečiai iš Svėdasų – ansamblis „Širdies melodijos“, dramos mėgėjų būrelis parodė spektaklį pagal Kazio Sajos pjesę „Kepurė dega“ (vad. Ramunė Lapienytė). Žmonės patenkinti tokiu pagerbimu ir skiriamu dėmesiu.

Po renginio paskubėjau pakalbinti žvalią ir šelmiškai besišypsančią vyriausią jubiliatę Vadną Oną Kvaselienę.  Pirmiausia paklausiau apie sveikatą.

Skųstis negaliu, kojelės dar neša, – šypsojosi devyniasdešimtmetė, visų Vandute vadinama. .

Toliau sekė lig ir banalus klausimas.  Kur ta ilgaamžiškumo paslaptis? Iš kur tiek energijos?

Žmonės turi jėgų, nes nuolatos sunkiai dirbo, sveikai valgė. Daug dirbti sveika. Kiek prisimenu, tai nuo pat mažens teko visi ūkio darbai nuo ryto iki vakaro. Sėdėt tikrai nebūdavo kada. Senoliai, kurie užsilikom, visi daug dirbom. Reikia visą laiką judėti. Gal todėl ir gerai jaučiuosi, kad nuolat kažką dirbu, judu. Laikau keletą vištyčių, nedidelį daržiuką,  tai nėr kada užsisėdėti. Turiu labai gerus vaikus ir kaimynus. Nors kaimynai Laima ir Algirdas  Vičkačkai tik prieš keletą metų atsikraustė į kaimą iš Vilniaus, tačiau labai mane supranta ir padeda. Tai taip pat daug reiškia ir prideda sveikatos. Šiandien bendruomenė įteikė gerą dovaną – skėtį. Kaip ponia galėsiu vaikščioti, niekas nepasakys, kad lazda pasiramsčioju,  – juokėsi senolė.

Kaip patiko šventė?

Šventė negali būti negera. Kai yra šventė, žmogaus džiaugsmas, ne kada būna. Visas malonumas – pasiruošimas ir  laukimas… Tai yra šventė mums. Ar jūs suprantat, šventė mums.

Pabendravęs su šia nuolat besišypsančia  močiute susimąstai, ar mes matome šviesiąsias puses, ar mokame taip džiaugtis gyvenimu? Pagalvoji, kad dažniausiai niurzgame, jog kažkas blogai, jog kaimynų šuo per garsiai loja, jų katinas darželį iškapstė… O jau valdžia, tai iš vis siaubinga, nieko nedaro mūsų gerovei… Gal iš ties reikia keisti požiūrį į supantį pasaulį?

Šis bendruomenės renginys vienas iš daugelio. Apie kultūrinį bendruomenės gyvenimą pasakojo Anykščių kultūros centro Skiemonių skyriaus meno vadovė Regina Strolienė.

Veiklos skiemoniškiams tikrai netrūksta. Turime Skiemonių miestelio teatrą. Režisierius Gintautas Eimanavičius kasmet paruošia po vieną spektaklį. Anksčiau pastatėme Kazio Sajos „Šeškus“. Paskutinis pastatymas – Vytauto Kupčio „Jaunikio medžioklė“. Spektaklis išties pasisekė, tad nuolat važiuojame į įvairius rajono miestelius. Atitinkamai ir pas mus atvažiuoja kiti kolektyvai. Pavyzdžiui, šiandien svečiuose svėdasiškiai. Turime humoro grupę. Yra du personažai Zoska ir Froska. Tai aš ir renginių organizatorė Audronė Baškauskienė. Pačios rašome tekstus ir dainas vietinių aktualijų tema. Yra vokalinis instrumentinis ansamblis (vad.Gintautas Eimanavičius), moterų šokių grupė. Tiesa, vyrus sunku prisivilioti. Jie daugiausia medžioja ir, ačiū jiems, retkarčiais paremia kokiu žvėrienos kumpiu. Šiaip tai korona sumažino žiūrovų skaičių, o eiti ir pasikviesti neturime teisės, nes dabartinių renginių žiūrovas pats turi apsispręsti. Korona vis tiek praeis ir vėl galėsime džiaugtis pilna sale,  – optimistiškai kalbėjo meno vadovė R. Strolienė.

Algimantas Gudelis.