2023 metai Lietuvoje paskelbti Žirgo metais.  Ta proga Arklio muziejaus muziejininkai nusipirko arklį. Šis sėkmingas pirkinys patvirtina, kad ir modernių technologijų amžiuje yra sričių, kur arkliai sėkmingai suranda savo vietą. Viena iš tokių sričių – edukacija.

Jau daug metų muziejuje  organizuojamos įvairios edukacinės pamokos vaikams, susijusias su kaimu ir žemės ūkiu, kuriose visada dalyvauja arklys.  Pamokoje apie arklį Duonpelnį moksleiviai sėja rugius. Prieš tai pamato, kaip su arkliu suariamas laukas, išakėjama žemė. Per šienapjūtės, rugių kirtimo ir linų rovimo šventes, bulviakasio pabaigtuves  su arkliu vežamas šienas, gabenami javų, linų pėdai, maišai su bulvėmis.

Visus šiuos parodomuosius darbus su Lietuvos sunkiųjų veislės arkliu Dobilu atlieka muziejaus ūkvedys Vidmantas. Dar prisideda ūkio reikalai. Rudenį reikia iš kiemo išvežti lapus, privežti malkų, žiemą su specialiu sniego valytuvu nuvalyti takus. Darbų tikrai netrūksta, o Dobilas jau sensta. Neatsitiktinai muziejaus geras bičiulis, ūkininkas Vigantas Indrašius  pasiūlė pirkti kitą arklį stambųjį žemaituką Kėkštą.

Iš prigimties stambusis greitesnis už senąjį žemaituką. Gerai traukia vežimus. Su juo galima joti ir žemę dirbti. Trumpiau tariant, tai universalus, labiausiai šiandieninių kaimo žmonių poreikius tenkinantis arklys. Arklio vardas taip pat nepaprastas. Liaudies išmintis byloja, kad kėkštai sėja ąžuolus – mūsų tautos praeities, tradicijų ir dvasinės tvirtybės simbolius.  Kėkštas – jaunas, žvalus arklys. Mėgsta palakstyti po pievą, ilgisi  ankstesnės arklių draugijos, bet gero charakterio, draugiškai sutaria su senuoju Dobilu. Darbuotojų Vidmanto Banio ir Alfonso Paulausko  rankose Kėkštas tikrai taps visų lankytojų, ypač vaikų, mylimu draugu. Per visus Žirgo metus įvyks ne tik tradicinė „Bėk bėk, žirgeli“ šventė, bet ir daug teminių, vasaros savaitgalių renginių su arkliais.  Atvažiuokit į muziejų, pamatysit.

Egidijus MUSTEIKIS