Šimtus metų egzistuoja paštas. Kažkada keisdami arklius pašto vežėjai keliaudavo nuo vienos pašto stoties iki kitos. Pašto karietos dardėdavo lauko keliais, per kemsynus ir pelkes. Kartais puldavo plėšikai, tad ne visada žinia pasiekdavo adresatą. Vėliau, paštas skriedavo traukiniu. Iš Varšuvos išsiųsta žinia adresatą Peterburge pasiekdavo jau kitą dieną. (Šiandien iš Vilniaus iki Anykščių registruotas laiškas keliauja bene savaitę). Tad ne viską lemia technikos progresas.
40 metrų ilgi keliukas (gatve niekaip nepavadinsi), nuo Parko gatvės kylantis iki pašto vidinio kiemo, norom nenorom verčia prisiminti senovę. Šiandien juo bepigu važiuoti visureigiais ar bagi. Gerai, kad žiemų nėra, tad kalnelis neapledijęs, o tai reiktų ieškoti gerai pakaustyto arkliuko, kad užtemptų. Na ir sausuoju metų laiku nė kiek ne geriau: duobės ir vandens išgraužos.
Prieš ketvertą metų susidomėjau bene gėdingiausia Anykščiuose kelio atkarpa ir bandžiau sužinoti šios liūdnos būsenos priežastis („Šilelis“ 2016 m. rugpjūčio 19 d). Anuomet pavyko išsiaiškinti, kad šiam keliukui taikoma servituto teisė (servitutas – teisė į svetimą nekilnojamą daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu). Kadangi buvęs pašto pastatas išpardavinėtas dalimis, tad juo naudojosi 5 pastato savininkai. Privatizacijos aušroje bandymai tarpusavyje susitarti dėl keliuko ir kiemo sutvarkymo jokių rezultatų nedavė. Kiekvienas norėjo, kad kaimynas prisidėtų daugiau, nes dažniau važinėja, o kitas rečiau, tad kodėl visi turėtų dėtis po lygai .. ir t.t Trumpiau tariant – kelias „kolūkinis“, tad kaip ir niekieno turtas.
Keitėsi rajono valdžia, o duobės vis gilėjo. Gal bent naujos kadencijos rajono valdžia imsis kokių nors priemonių šiam gėdingam šunkeliui sutvarkyti? Tad kreipiausi į rajono vicemerą Dainių Žiogelį.
– Apie šį keliuką žinome ir tikrai norėtume sutvarkyti. Buvome susitikę su pašto, TEO atstovais bei vienu iš pastato savininku Viliumi Paškevičium. V. Paškevičius savo dalį išpardavė, tad atsirado dar keli naujo savininkai. Vienintelis paštas pagaliau kreipėsi į žemėtvarką dėl sklypo dalies įteisinimo. Kadangi sklypai teisiškai nesutvarkyti, tai, praktiškai ir nuomos mokesčio daugelis nemoka. Bendravome su kelininkais ir statybininkais. Preliminariais paskaičiavimais keliuko sutvarkymas kainuotų apie 12 – 15 tūkstančių. TEO priklauso 10% sklypo, tad jie sutinka prisidėti. Paštui – apie 50%. Pašto atstovai parašė prašymą įteisinti žemės sklypą. Kaip seksis toliau – matysime.
Tiek mieste, tiek rajone daugelis nusipirko nekilnojamą turtą, jį įteisino, dokumentus susitvarkė, o žemės sklypų nuosavybės ar nuomos įteisinti neskuba. Jie turėtų nuomotis arba įsigyti žemę, bet teisiškai nesusitvarko žemės sklypų, tad realiai niekas už žemę nemoka. Tuo pačiu rajonas praranda realias pajamas. Senoji biblioteka buvo parduota su žemės sklypu. Kol kas tai pirmas toks atvejis rajone.
Plačiau „Šilelyje“
Algimantas Gudelis
Praktiskai niekas cia nevazineja , uzveziai keleta masinu grunto ir apsejai zole , butu veja , o jeigu dar keleta suoliuku pastacius tai butu nuosali ir romantiska poilsio zona , ypac jaunimui vasaros vakarais praleist laika.
Jaučiasi skirtumas tarp dabartinės valdžios ir buvusios cirkininko.
Kodėl Tubis taip gėdingai pralaimėjo mero rinkimus? Ne STT kalta, nes Panevėžio meras, Utenos meras irgi buvo sulaikyti. Bet žmonėms jie patinka, nes moka dirbti. Todėl ir renka. Tubis greitai tapo cirkininku, nes pirmą kartą piliečiui sugeba suvaidinti, kad viską supranta ir viską greitai padarys. Po kurio laiko tai pačiai problemai spręsti vėl pradeda vaidinti tą pačią rolę. Taip ir tapo cirkininku.
ŽIOGELIO žodžiuose nėra bravuros, jaučiasi valdymo patirtis.
Todėl tikime, kad problemų mūsų gražiame mieste sumažės.
gera patirtis , jau liepė nutraukti sutartis už 1,6 milijono. Tokių dalykų rajono istorijoje dar nebuvo.
Jei nesupranti tokių situacijų esmės, bet gal tau tai ir nelemta suprasti.
Pagaliau turime valdžią kuri rūpinasi rajono gyventojais, o ne savo įvaizdžiu prieš Saulių Skvernelį.