Bent jau tokį jį susidarė Antrojo pasaulinio karo laikų krašto istoriją tyrinėjantis Gintaras Vaičiūnas. Istoriko teigimu, budeliai neturėjo jokio kito motyvo, kaip tik praturtėti.
Be išimties visi gyventojai sovietus ir vokiečius laikė okupantais. Tačiau vokiečiai pagalbininkų turėjo akivaizdžiai daugiau. Iki jų įsiveržimo Anykščių valsčiuje, kur gyveno apie 14 000 žmonių, komunistų tebuvo vos 7.
„Komunistų partijos idėjos nebuvo populiarios Anykščiuose. Jiems trūko kadrų visose srityse. Beje, tarp tų kadrų buvo ir keli žydų tautybės. Jie džiaugėsi, kad rusai atėjo 1940 m. Nes žinojo, ką vokiečiai išdarinėja su žydais savo tėvynėje. Ten turėjo giminių ir kitokių ryšių. Tačiau yra ir ypatingai įdomi detalė – užėjus vokiečiams, jie vis tiek nesitraukė kartu su rusais. Turtingiausi gyventojai nebeturėjo, kur bėgti arba nenorėjo. Aišku, jog jie neigiamai žiūrėjo į bolševikus. Ne paslaptis, jog Anykščiuose daugybę žemės plotų buvo nupirkę žydai ir išnuomavę valstiečiams”, – archyvuose surinkta medžiaga dalinosi G. Vaičiūnas.
Istoriko teigimu, tarp anykštėnų lietuvių ir krašto žydų iki masinių žudynių buvo fiksuoti tik buitiniai konfliktai. Didesnių nesantaikos apraiškų sunku aptikti. Tačiau nacių idėjomis ypač greitai susižavėjo mažaraščiai krašto skurdžiai.
{mosloadposition trade}
