Eidamas 93-iuosius metus mirė poetas, literatūros kritikas, redaktorius ir vertėjas Algimantas Baltakis. Apie netektį pranešė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė. Poetas savo vaikystę praleido Anykščių rajone, Strazdiškio kaime.

Algimantas Baltakis gimė 1930 metų vasario 15 dieną Leliūnuose, Utenos rajone. Vaikystę A.Baltakis praleido Leliūnuose, Utenos rajone, 1933–1937 m. Strazdiškyje (Anykščių raj.), vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Kauną, iš ten – į Vilnių. Vis dėlto Strazdiškis jam buvo svarbus. 2020 metų rugpjūčio 1-ąją muziejininkų rūpesčiu vyriausias Lietuvos poetas A. Baltakis daugiau kaip dvi valandas mėgavosi gaiviu savo vaikystės kaimo Strazdiškio oru, sėdėdamas kito žymaus poeto Antano Baranausko krėsle. Tokią progą jam suteikė Anykščių muziejininkų iniciatyva atgaivintas sunykęs Skiemonių seniūnijos kaimas.

Strazdiškyje kartu su A.Baltakiu keliavusius poetus pasitiko seniai ištuštėjusi miško laukymė, kurioje tik akmenų mūro šulinys, šimtametė liepa ir kelios sulaukėjusios obelys vis dar mena čia kaimą buvus. Nuo šio pavasario senąjį Baltakių sodybos šulinį, kurio gilumoje tebeblizga vanduo, globėjiškai saugo karūnuotas paukštis – Anykščių menininkų asociacijos ir Žilvino Prano Smalsko sukurtas meninis ženklas, primenantis čia buvusią žymaus poeto tėviškę. Panašūs ženklai rodo kelius Strazdiškio link ir nuo aplinkinių Baltenių, Gečionių ir Velykūnų kaimų kryžkelių.

Po Strazdiškio uosiais, dar A. Baltakio tėvo čia įveistais, skambėjo A. Baltakio eilės: ir jo paties iš atminties skaitomos, ir Pauliaus Širono įgarsinamos, ir Giedriaus Arbačiausko išdainuojamos. Savo kūrybą Strazdiškyje skaitė netoliese gimęs ir augęs Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas poetas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, taip pat R. Vanagas ir iš Ukmergės į Strazdiškį pirmąkart atkeliavęs V. Bakas.

Į šią unikalią poetinę kelionę leidosi ne tik anykštėnai – kelią į Strazdiškį atrado gausi A. Baltakio gerbėjų grupė iš Utenos rajono Leliūnų seniūnijos. Mat Strazdiškis – vos trys kilometrai nuo Leliūnų, kaimas visąlaik Leliūnų parapijai priklausęs.

Ta proga vyskupo A. Baranausko krėslą, saugomą jo Klėtelėje Anykščiuose, į Strazdiškį nugabenęs A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas sakė, kad teisė jame sėdėti tenka vien tik AB – mat ir A. Baranausko, ir A. Baltakio inicialai tarsi ne atsitiktinai sutampantys.

Dar 1979 m. išleistose „Strazdiškio elegijose“ savo vaikystės kaimą ir jo mirtį, nelikus vietos gyventojų, aprašęs A. Baltakis šįkart prisiminė, kad paskutinį kartą čia lankęsis daugiau nei prieš porą dešimtmečių. Tuomet atvykęs kartu su bičiuliu poetu Justinu Marcinkevičiumi, norėjęs jam Strazdiškį parodyti, bičiuliai ilgokai vargę, kol šulinį brūzgynuose suradę.

Dabar išvalyta Strazdiškio laukymė tapo patogi ją lankyti, sodybvietės ženklai aiškiai matomi.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus nuotraukos