2023-ieji – Aukštaitijos ir Žirgo metai

2023 yra paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais. 2023-aisiais siūloma pažymėti daugiau atmintinų metų, tarp kurių – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) ir Žirgo metai. Nemažai renginių numatyta ir Anykščių rajone.

Džiaugdamasi trijų etnografinių regionų – Klaipėdos krašto, Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos) – atmintinų metų paskelbimu, Etninės kultūros globos taryba pažymi, kad tai puiki proga atkreipti dėmesį į kiekvieno regiono reikšmę Lietuvos valstybės istorijoje, aktualizuoti savitą kiekvieno regiono tradicinę kultūrą.

Taryba taip pat džiaugiasi, kad Seimas pritarė ir siūlymui paskelbti atmintinus Žirgo metus, atliepdamas dėmesį į Lietuvos žirgininkų siekį pabrėžti žirgo reikšmę Lietuvos kultūroje ir populiarinti žirgininkystę.

Aukštaitijos metai

Aukštaitijos metai paskelbti pabrėžiant, kad 2023 metais sukanka 700 metų nuo pirmojo reikšmingo Aukštaitijos vardo pagarsinimo tarptautinėje arenoje. 1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje…“. Šią sutartį patvirtino popiežius, prisakydama visiems jos laikytis. Taigi, būtent 1323-aisiais Aukštaičių žemės vardas plačiai nuskambėjo Europoje.

Aukštaitijos atmintinais metais visos Aukštaitijos savivaldybės numatė daug veiklų. Visą jų sąrašą galima rasti Etninės kultūros globos tarybos patvirtintame Aukštaitijos atmintinų metų minėjimo veiksmų plane. O čia keletas pačių svarbiausių:

Šiuos atmintinus metus pradės iškilmingas Aukštaitijos metų atidarymo renginys. Jis vyks vasario 24 dieną Švenčionyse kartu su Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato pagerbimo iškilmėmis. O Aukštaitijos atmintinų metų užbaigimui numatoma Aukštaitijos etnografinio regiono problematikai skirta konferencija, paroda ir koncertas Seime.
Metų eigoje bus surengtas ne vienas renginys, skirtas aukštaitiškos tapatybės paieškoms ir raiškai. Pavyzdžiui, konferencija „Aukštaitiškos tapatybės paieškos“ Panevėžio kraštotyros muziejuje, Aukštaitijos tradicinių kapelų šventė „Prie aukštaitiškos klėtelės“ Smilgiuose (Panevėžio r.), „Juozapinės aukštaitiškai“ Švenčionyse, šventė „Aukštaitiošks sambars“ Pakruojyje, paroda „Aukštaitiški raštai“ Radviliškyje, paroda „Aukštaičių vestuvės: tradicijos kismas“ Panevėžio kraštotyros muziejuje ir t.t.
Ypatingas dėmesys bus parodytas Aukštaitijos etninės muzikos perlui – sutartinėms. Tuo tikslu organizuojama Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“ (organizatorius – Krekenavos kultūros centras), Respublikinis sutartinių festivalis „Sutarysma“ (organizatorius – Jonavos r. savivaldybės kultūros centras). Biržų rajono savivaldybės iniciatyva Biržų pilies menėje bus pristatytas filmas „Biržų krašto sutartinės – nematerialaus kultūros paveldo vertybė“.
Suplanuota organizuoti inovatyvių, į jaunimą orientuotų edukacinių renginių apie Aukštaitijos nematerialųjį kultūros paveldą. Pavyzdžiui, Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka planuoja surengti „Aukštaitiškų žodžių mugę“, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka sukurs virtualius pabėgimo kambarius Aukštaitijos etninei kultūrai pažinti, Joniškio kultūros centras žada etnožygį ir t. t.
Ketinama įgyvendinti keletą Aukštaitijos metus įamžinančių leidybinių projektų. Biržų J. Bielinio biblioteka išleis XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės Biržų krašto buitinės kalbos žodyną. Rokiškio rajono savivaldybės iniciatyva bus sukurti nematerialiojo kultūros paveldo vertybes – keptinį alų ir kantičkinį giedojimą – pristatantys filmai.
Taip pat numatyta sukurti Aukštaitijos metų logotipą, Aukštaitijos metus anonsuojantį vaizdo klipą, skleisti informaciją apie Aukštaitijos metams skirtus renginius Aukštaitijos ir nacionalinėje žiniasklaidoje.

Žirgo metai

Žirgo metai paskelbti pažymint Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo 100-mečio jubiliejų. Pirmasis Lietuvos valstybinis žirgynas buvo įsteigtas Lietuvos vyriausybės ir oficialiai atidarytas Plungėje 1923 metais, siekiant pasirūpinti per I Pasaulinį karą nukentėjusia žemaitukų ir kitomis nacionalinėmis arklių veislėmis. Paskelbus 2023-uosius Žirgo atmintinais metais, siekiama akcentuoti išskirtinę žirgo reikšmę Lietuvos istorijoje ir kultūroje (ypač papročiuose, tautosakoje, folklore), atkreipti dėmesį į žirgo simbolio svarbą Lietuvos heraldikoje. Kartu norima paskatinti žirgininkystės plėtrą šiuolaikinėje Lietuvoje.

Žirgo metų proga yra numatyta įgyvendinti gausybę įdomių ir prasmingų veiklų. Štai keletas pačių svarbiausių, kurias rengia valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos, vietos bendruomenės ir žirgininkystės entuziastai:

Po kelerių metų pertraukos šiemet įvyks Tradicinės nacionalinės ristūnų žirgų lenktynės Dusetose, kurių metu bus paskelbtas Žirgo metų atidarymas.
Žirgo atmintinais metais įvyks net keletas reikšmingų jubiliejinių renginių: Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno 100-mečio minėjimo renginys, kurio metu Plungėje organizuojama žemaitukų žirgų veislės istorijai ir aktualijoms skirta mokslinė konferencija, atidaroma istorinių fotografijų paroda ir rengiamas žemaitukų žirgų žygis iš Plungės į Niūronis (Anykščių r.); Lietuvos žirginio sporto federacijos 90-mečio renginys, kurio metu vyks 2022 m. geriausio raitelio apdovanojimai; Lietuvos arklių augintojų asociacijos 30-mečio renginys, kurį lydės Lietuvoje auginamų visų žirgų veislių paroda.
Numatyta nemažai renginių, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į žirgo svarbą lietuvių kultūroje. Tai tradicinės kultūros šventė „Bėk bėk, žirgeli“, organizuojama „Arklio muziejaus“ Niūronyse (Anykščių r.). Mokslinė konferencija „Žirgas lietuvių kultūroje“, į kurią pakvies Vilniaus etninės kultūros centras. Vytauto Didžiojo karo muziejus atidarys parodą „Žirgas – dausų palydovas“, kurioje bus pristatytos Lietuvos senosios žirgo laidojimo tradicijos.
Žirgo metais planuojama daug įspūdingų renginių, kuriuose galėsime grožėtis šiandien Lietuvoje auginamais žirgais. Lietuvos arklių augintojų asociacija kartu su „Lietuvos žirgynu“ yra numačiusi Valstybės dienos proga surengti teatralizuotą eiseną su žirgais Vilniaus senamiestyje. Žemaičių dailės muziejus kartu su Plungiškių draugija rengs Žirgų konkūrą Oginskių taurei laimėti XVII Tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalyje, vykstančiame vasaros pabaigoje Plungėje. Dzūkijoje planuojamas renginys – Žemaitukų žirgų lygiųjų lenktynių čempionato didysis finalas Lazdijuose.
Žirgo metais taip pat numatyta daug žygių, konkursų, edukacijų, kurių tikslas – paskatinti visuomenę domėtis žirgininkystės tradicijomis ir užtikrinti jų tęstinumą.

Etninės kultūros globos taryba kviečia visus kūrybiškai prisidėti prie paskelbtų atmintinų metų įgyvendinimo! Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Klaipėdos krašto ir Žirgo metų įgyvendinimo planus ir kitą aktualią informaciją galima rasti EKGT svetainėje www.ekgt.lt

EKGT informacija