Nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukeliamos emocijos – išties šventiniai.

Velykinių kepinių papročiai pasaulyje
Lietuvių velykiniuose papročiuose pyragas turi labai stiprias tradicijas. Įvairiuose regionuose šeimininkės skirdavo ypatingą dėmesį pyrago minkymui ir kepimui, o iškepus jis užimdavo svarbiausią vietą ant stalo – šalia margučių. Tiesa, kai kuriuose namuose dažniau sutinkamas patiekalas buvo Velykų boba – tai aukštas pyragas, sietinas su mitologine būtybe Velyke, o štai pynutės imtos kepti kiek vėliau. Jų kepimui naudotos mielės, todėl pynės būdavo purios, minkštos ir itin mėgstamos vaikų. Kai kuriose šeimose pynių receptai būdavo perduodami iš kartos į kartą, tad šiandien galima sutikti įvairių šio skanėsto interpretacijų.
Ukrainoje ir Lenkijoje Velykų stalą įprasta puošti tradicinėmis Babkomis – mielinės tešlos pyragu, pilnu sviesto, kiaušinių ir būtinai razinų. Beje, Babkas tikintieji neša laiminti į bažnyčia ir tik tuomet patiekia valgyti.
Italai turi paprotį kepti šventinę Velykų duoną, kurios forma primena viščiuką arba zuikutį. Duonoje visuomet įkepamas kiaušinis, o sakralumo šiam kepiniui suteikia pašventinimas bažnyčioje.
Graikai Velykoms kepa tradicinius sausainius Koulourakia, kurie savo forma primena mūsų kraštuose sutinkamas pynutes. Šie sviestiniai sausainiai yra apibarstomi sezamu, pasižymi minkštu, lengvu skoniu.
Kroatijoje Velykoms populiaru kepti Sirnica – saldžią apvalios formos duoną, kurios viduje suformuojamas kryžius, simbolizuojantis Kristaus nukryžiavimą.