Gegužės 24-ąją Anykščių viešojoje bibliotekoje savo „veiksmo dokumentikos“ knygą „99 metai po įvykio“ pristatė Lietuvos mokslininkas, profesorius ir visuomenės veikėjas Liudas Mažylis.
Istorikai ieškojo vangiai
Išgarsėjęs tuo, kad surado Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą ir tapęs tautos didvyriu L. Mažylis anykštėnams prisistatė kaip chemikas ir pradedantis, bet jaunas ir gabus beletristas, o pokalbį suko ne apie knygą, o apie šio dokumento atsiradimo aplinkybes.
Pasak profesoriaus, Pirmojo pasaulinio karo metu Lietuvoje šeimininkavo Vokietijos imperija. 1917 m. rugsėjo 18 – 22 d. buvo gautas leidimas organizuoti konferenciją Vilniuje, suformuota Lietuvos Taryba, kuriai vokiečiai leido tik du dalykus: kaupti lėšas nukentėjusiesiems nuo karo ir priiminėti įvairias rezoliucijas, tačiau Lietuvos Taryboje veikė žmonės, žinoję, ką daro. Pasak profesoriaus, vokiečių valdžia rezgė gudrų planą, kaip perimti šias žemes į savo įtakos sferą, nes buvo įsitikinusi, jog karą laimės.
Žingsnis po žingsnio L. Mažylis vedė susirinkusius taku, kuris galiausiai atvedė iki Vasario 16-osios akto pasirašymo. Buvo aptartas ir tolesnis jo likimas bei atradimo aplinkybės. Profesorius pabrėžė, kad yra ne istorikas, o kolekcininkas, tačiau stebėjosi, kad istorikai kažkodėl neskiria dėmesio šiam Lietuvos laikotarpiui. „Domėjausi, kiek daktarinių disertacijų yra parašyta Lietuvos valstybingumo atkūrimo tema. Pasirodo, nė vienos. Gal yra magistranto darbų. Irgi ne“, – sakė L. Mažylis apie tai, kad istorikai labai vangiai ieškojo šio dokumento.
Dokumentas leido jį rasti
Berlyne Aktą L. Mažylis atrado per dvi dienas. Jis buvo Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo byloje, tarp 1918 m. kovo mėnesio dokumentų, o ne vasario, kur jau jo ieškojo keletas žmonių. Tiesa, nors ir rado, bet rankose palaikyti dokumento jam nepavyko, nes liesti neleido archyvo darbuotojai, kurie nuskenavo jam Vasario 16-osios aktą.
„Dokumentai – toks daiktas, kai nori, būna atrandami, o iki tol jie slepiasi“, – kodėl iki jo niekas nerado Akto, mistiškai aiškino L. Mažylis.
Vakarą baigė fotosesija
Mistikos ir fantastikos persmelkta ir jo knyga „99 metai po įvykio“. „Knyga įvilkta į tam tikrą detektyvą, herojui pasiekti tikslą trukdo „jie“. Antra knyga apie tai bus geresnė, bet baisesnė, o trečioje knygoje išaiškės, kas tie „jie“, – kūrybinius planus, kad ši knyga turės tęsinį, atskleidė L. Mažylis.
Charizmatiškasis svečias atsakė į keletą anykštėnų klausimų, vienas iš jų buvo apie tai, kaip reagavo profesorius Alfredas Bumblauskas į dokumento radimą. „Jūs geriau žinot“, – juokėsi L. Mažylis.
Profesorius taip pat dalino autografus, tačiau norinčių įsigyti jo knygą nebuvo daug, nes neįspūdingo dydžio dokumentinis romanas kainavo 15 eurų.
O vakarą užbaigė bendra L. Mažylio ir anykštėnų fotosesija.
Linas BITVINSKAS
DOSJĖ
Liudas Mažylis – chemijos mokslų daktaras, habilituotas daktaras vadybos ir administravimo srityje.
1977-1990 m. dirbo Kardiologijos institute, paskelbė 15 straipsnių recenzuojamuose periodiniuose moksliniuose leidiniuose apie indolo klasės heterociklinių junginių sintezę ir tyrimą, vykdė naujų biologiškai aktyvių šios klasės junginių paiešką.
6 išradimų bendraautorius. Disertacijos tema „Indolin-2-ono ir benzindolin-2-onų 3-pakeistų darinių sintezė ir savybės“ (1985 m.).
Nuo 1997 m. dėsto Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.
Docentas (2000 m.), habilitacija (2007 m., vadyba ir administravimas), profesorius (2008 m.).
Kilęs iš prieškario Kauno inteligentų šeimos. Prosenelis iš motinos pusės Jonas Bliūdžius – Marijampolės krašto knygnešys ir visuomenės veikėjas. Senelis iš tėvo pusės – tarpukario Lietuvos akušerijos sistemos kūrėjas Pranas Mažylis.
