Vytautui Kernagiui šiandien sukaktų 72 metai

Dainų autorius, atlikėjas, dainuojamosios poezijos pradininkas, aktorius, televizijos laidų vedėjas ar Benas iš Nidos Vytautas Kernagis (1951–2008) šių metų gegužės 19-ąją būtų minėjęs savo 72-metį.

Keturis dešimtmečius iš savo nugyventų penkiasdešimt šešerių metų artistas Vytautas Kernagis dirbo scenoje. Kaip reta kryptingas menininko gyvenimo kelias. Iš pradžių jo publika buvo Vilniaus paaugliai, susirenkantys mokykloje šokti ir pasiklausyti gyvos roko muzikos. Vėliau – gatvės bičiuliai, bendrakursiai, klausantys jo dainų ir dainuojantys drauge. Tos dainos, parašytos pagal lietuvių poetų eilėraščius, išlaikė V. Kernagį scenoje nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio iki šio tūkstantmečio septintųjų metų.

Kai Lietuva tapo nepriklausoma, inteligentiškas patriotas V. Kernagis dainavo aikštėse susirinkusioms minioms – svarbiausiose valstybės šventėse nuolat skambėjo jo balsas. Lengvai bendraujantį sąmojingą artistą ėmė kviestis televizijos, rengiančios žaidimus ir nuotykių šou. Išradingas, taktiškas uždarų vakarų vedimas – taip pat V. Kernagio profesijos dalis. O savaitgaliais jis pasiimdavo gitarą ir važiuodavo į Palangą dainuoti savo jaunystės dainų mažame muzikos klube.

V. Kernagis didžiavosi, kad daug ką Lietuvos estradoje darė pirmas: pradėjo dainuoti poeziją (akustinės baladės), atgaivino kabareto žanrą (kabaretas „Tarp girnų“), dainas pateikė kaip mažus spektaklius, įrodė, kad populiarios gali būti ne vien linksmos, bet ir rimtos programos (Dainos teatras), įteisino konferansjė kaip vakaro šeimininką, o ne numerių pranešėją. V. Kernagio kūryba įvertinta keliomis premijomis, iš kurių garbingiausią – Nacionalinę – artistas priėmė paskutinį savo gyvenimo mėnesį.

Jam rūpėjo, kad estrados žanras, laikomas lengvuoju, būtų gerbiamas, kad šio tikrai nelengvo žanro artistai kuo ilgiau išliktų mūsų atmintyje, būtų žinomi – kaip ir kitų menų kūrėjai. V. Kernagio dėka tarpukario Lietuvos estrados artistas Danielius Dolskis vėl tapo mėgstamas, atpažįstamas ir vėlesnių kartų. Pats jau vadinamas legendiniu, maestro niekada nepamiršdavo paminėti tų muzikantų, su kuriais grojo ir dainavo jaunystėje.

Bernardinai.lt informacija

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.