Kelis dešimtmečius ieškomi A. Kraujalio-Siaubūno palaikai buvo aptikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) surengtuose tyrimuose, kuriuos vykdo, Vilniaus universiteto archeologas Gintautas Vėlius. Palaikų autentiškumas patvirtintas genetiniais tyrimais.
Tose pačiose, kapinėse pernai vasarą, buvo atrasti ir sovietų nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai kurie buvo vėliau iškilmingai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone.
Jau tuomet tyrėjai tikėjosi, kad tose pačiose kapinėse gali būti užkasta ir daugiau garsių Lietuvos partizanų palaikų, tarp jų ir A. Kraujelio-Siaubūno.. A. Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupantais kovojusių Lietuvos partizanų. Jis kovojo iki 1965 metų kovo, kuomet saugumiečiams apsupus namą, kuriame jis slapstėsi, nenorėdamas pasiduoti nusišovė.
Manoma, kad vadinamose Vilniaus Našlaičių kapinėse galėjo būti palaidota daugiau nei 2 600 asmenų. Tai buvo negyvi gimę kūdikiai, benamiai, ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, neatpažintųjų kūnai. Čia buvo laidojama iki 1978 metų.
1944 m. Sovietų Sąjungai antrąkart okupavus Lietuvą prasidėjo ginkluotasis pasipriešinimas – partizaninis karas. Kraujelių šeima (tėvai augino dešimt vaikų: septynias dukteris ir tris sūnus, trys vaikai mirė vaikystėje) tapo partizanų rėmėjais, vyresnieji vaikai – Ona (g. 1926), Vitalija (g. 1930) ir Antanas (g. 1928) − ryšininkais. 1947 m. Kraujelių sodyboje (Molėtų rajone Kaniūkų kaime) buvo įrengti du bunkeriai, kuriuose slapstėsi Vytauto apygardos partizanai. Šeima su partizanais dalijosi viskuo, ką turėjo.
1948 m. rudenį A. Kraujelis įstojo į Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrį. Pasirinko Pabaisos slapyvardį, vėliau pasivadino Siaubūnu. 1950 m. rudenį A. Kraujelis perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje. A. Kraujelis-Siaubūnas buvo paskirtas Žėručio partizanų rajono Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.
Silpstant partizaniniam karui 1952 m. būryje liko tik du kovotojai – A. Kraujelis-Siaubūnas ir Vladas Petronis-Nemunas. Sovietų saugumas labai stengėsi juos sugauti ir sunaikinti. 1953 m. sovietų saugumas nusamdė artimą A. Kraujelio draugą Edmundą Satkūną, kad šis jį nužudytų. Tačiau pasikėsinimas nepasisekė. Sužeistas A. Kraujelis sugebėjo nušauti E. Satkūną ir pasislėpti. 1954 m. pavasarį paskutinis A. Kraujelio-Siaubūno bendražygis V. Petronis-Nemunas pasidavė sovietų saugumui.
Negalėdami sugauti partizano, okupantai susidorojo su jo šeima – 1951 m. rugsėjo 20 d. į Sibirą buvo ištremta Kraujelių šeima. 1958 m. šeima grįžo į Lietuvą, bet 1960 m. pavasarį ištremta antrą kartą. Iš tremties leista grįžti į Lietuvą tik 1966 m.
1955–1959 m. A. Kraujelis slėptuvę buvo įsirengęs Utenos rajone, Antaninavos (Dubelkos) kaime, Petronių sodyboje. Čia A. Kraujelis susipažino su būsimąja savo žmona Janina Snukiškyte, sodybos šeimininkės dukterėčia. Jaunuolius kunigas sutuokė Smaltiškių miške. 1956 m. gegužės 26 d. Janina pagimdė sūnų Antaną, kuriam buvo suteikta Petronio pavardė.
1960 m. A. Kraujelis naują slėptuvę po krosnimi įsirengė Utenos rajone, Papiškių kaime, pas svainį Antaną Pinkevičių, kuris už partizanų rėmimą jau buvo atkalėjęs 10 metų. 1965 m. kovo 17 d. rytą Pinkevičių sodybą apsupo didelės KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos. Jie iškrėtė daržinę, tvartą, išlupo namo grindis ir aptiko A. Kraujelio slėptuvę. Šeimininkui A. Pinkevičiui saugumiečiai liepė ją atidaryti. A. Kraujelis iš slėptuvės paleido automato seriją, sužeidė šeimininką ir du saugumiečius. A. Kraujelio mesta granata nesprogo. Saugumiečiai apsupo namą. Į saugumiečių raginimus pasiduoti A. Kraujelis atsakė šūviais. Suvokdamas, kad iš apsupto namo pabėgti nepavyks, sužeistas A. Kraujelis-Siaubūnas nusišovė. Kur saugumiečiai paslėpė A. Kraujelio kūną buvo nežinoma iki šiol.
www.alkas.lt
dabar sumazes s .., netikeliu …………..,
O Jurgis Jurgelis netyli ir apie „didvyrių darymą“ rašo be baimės.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/j-jurgelis-mums-reikia-herojaus.d?id=65784338
ir nerodyk cia
kiek zmoniu nudejo ???
Komunistai nebuvo žmonės. Pamatei komunistą ir dėk į snukį.
Žmogau, Anykščių meras – komunistas, Savivaldybės tarybos narių tarpe – krūva komunistų. Vien tarpe konservatorių kiek prilindę. Tai kada pradėsi „daužyti snukius“, a? O gal kaip tas A.Kraujelis – eisi ir šaudysi? Kaip? Kada pradėsi?
o lietuviu dag nugalabijo ar apiplese
Paskaityk Algi ką rašo apie A.Kraujelį Jurgis Jurgelis. https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/j-jurgelis-mums-reikia-herojaus.d?id=65784338