Po karantino atsinaujino teismų darbas. Anykščių teisme toliau buvo nagrinėjama didelį rezonansą visuomenėje sukėlusi byla. Aiškėja, kad iš skambiai prasidėjusios bylos geriausiu atveju bus „išspausta“ tik baudelė.  

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose toliau nagrinėjama Troškūnų klebono Sauliaus Filipavičiaus byla. Paskutiniame  teismo posėdyje vyko baigiamosios kalbos. Kaip jau tampa tradicija Lietuvoje, skambiai prasidėjusi byla savo finišą pasiekė gerokai „nukraujavusi“. Priminsiu, kad S. Filipavičius buvo kaltinamas stambiu mastu galimai vykdęs neteisėtą finansinę veiklą – skolino pinigus. Tyrėjai skelbė, kad pinigus S. Filipavičius bent 40 kartų skolino fiziniams ir juridiniams asmenims. Suteiktų paskolų suma – per pusę milijono eurų. Taip pat tyrėjai bylos pradžioje skelbė išsiaiškinę, kad S. Filipavičius ne tik tarnavo bažnyčiai, bet ir buvo įkūręs ūkį kaip ūkininkas. Jam buvo pateikti kaltinimai ir dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo tiek savame ūkyje, tiek parapijoje.

Tačiau įvykus baigiamosioms kalboms aiškėja, kad iš „didelio debesies“, kuris virš S. Filipavičiaus galvos kabo jau dvejus metus, lietaus bus mažai. Valstybinį kaltinimą palaikantis Panevėžio apygardos prokuroras Kęstutis Greiciūnas siūlė teisiamajam paskirti 5,6 tūkstančio eurų baudą. O štai kalbėdamas S. Filipavičius prašė teismo jį išteisinti. “Paskutinės FNTT išvados išvis yra tokios, kad kaltinimai turėtų būti panaikinti. Mano advokatas posėdyje stebėjosi, kad net ir žmogžudystės bylos būna mažesnės apimties. Kiek valstybei kainavo tokia byla, kiek žmonių dirbo, kai rezultatas praktiškai nulinis?” – retoriškai klausė S. Filipavičius.    

Žiemą Anykščiuose vykusiame S. Filipavičiaus teismo posėdyje auditorius Česlovas Maculevičius teisme išaiškino, kaip turi būti traktuojamos  S. Filipavičiaus teiktos paskolos. „Komercinių paskolų Lietuvos bankas neapriboja. Komercinė paskola, jeigu ji nėra susieta su turto įkeitimu, nereikalauja jokios specialios licencijos“, – kalbėjo Č. Maculevičius, nurodydamas, kad neteisėta veikla gali būti tik ta, kuri reikalauja specialios licencijos.
„Peržiūrėjau daugumą paskolų (S. Filipavičiaus suteiktų – red. pastaba) ir jos buvo nekomercinio pobūdžio. Kalbėti, kad jos buvo neteisėtos, jokio ekonominio pagrindo nėra“, – sakė Č. Maculevičius.
Pasak jo, S. Filipavičius suteikė tik kelias paskolas, kurios buvo su palūkanomis. Jis kalbėjo, kad per 7 metus nuo 600 tūkstančių apyvartos buvo gauta tik 2,2 procento palūkanų, o jeigu išdalinus per metus, tai palūkanos 1 metams sudarė vos 0,3 procento, kai infliacija Lietuvoje siekė 0,4 procento. Auditoriaus teigimu, nėra pagrindo teigti, kad tai verslo veikla, nes tokias palūkanas kreditus teikiančios bendrovės gauna per tris dienas. „Skaičiai akivaizdžiai rodo, kad tai jokia ne veikla. S. Filipavičius ne tik negavo naudos, bet jo lėšos per tą laiką net nuvertėjo. Palūkanos nekompensavo tų pinigų, kuriuos jis leido į apyvartą“, – sakė jis.
Tuo labiau, kad tai nebuvo „slapta“ veikla, nes suteiktas tas paskolas, už kurias gaudavo palūkanas, S. Filipavičius deklaruodavo.
S. Flipavičius sakė, kad iš paskolų gautas palūkanas deklaruodavo mokesčių inspekcijoje ir už jas sumokėdavo mokesčius. „Deklaruodavau kasmet, sumokėdavau mokesčius, be to, dar ir patikslinau, ir dar primokėjau kažkada“, – apie tai, kad paskolos buvo teikiamos oficialiai bei deklaruojamos, o mokesčiai už palūkanas buvo sumokami, kalbėjo S. Filipavičius.

Nuosprendis byloje bus skelbiamas liepos pabaigoje.

Linas BITVINSKAS