Rugpjūčio 20 dieną Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje istorijos mokslų daktaras, anykštėnas Tomas Baranauskas kraštiečiams pristatė savo knygą „Pabaisko mūšis“..Ją pristatyti padėjo kitas istorikas Robertas Ramanauskas ir bibliotekos darbuotoja Judita Skačkauskienė.

Istorijos mokslų daktaras T. Baranauskas išdėstė, kokios gijos atvedė į šį mūšį ir kokios buvo jo pasekmės Lietuvai. Pasak T. Baranausko, Pabaisko mūšis – tai pats didžiausias mūšis vykęs Lietuvos teritorijoje viduramžiais, jį galima lyginti su Žalgirio mūšiu, nes  čia susitikusios Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenės savo gretose turėjo apie 35 000 karių.

Pabaisko mūšis vyko 1435 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje tarp Jogailos brolio Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio.

Karas tarp jų prasidėjo 1432 m., kai grupė Švitrigailos valdymu nepatenkintų lietuvių didikų su Jonu Goštautu priešaky, užmezgę ryšius su Lenkijos ponais, o visų pirma su Zbignevu Olesnickiu, aršiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nepriklausomybės priešininku, surengė pasikėsinimą prieš Švitrigailą bei didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Žygimantą.

Tačiau Švitrigaila įsitvirtino Polocke ir išlaikė savo valdžioje rytines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sritis.

Žygimanto valdžią pripažino dabartinės Lietuvos ir vakarų Baltarusijos žemės. Jį taip pat rėmė Lenkija, kurios ponai priešinosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Švitrigailos) įtakos didėjimui bei siekė, kad Lietuva būtų prijungta prie Lenkijos, kaip buvo įvardyta 1385 m. pasirašytoje Krėvos sutartyje.

Švitrigailos sąjungininku buvo Livonijos ordinas. Vidaus karas užsitęsė apie trejus metus. 1435 m. rugsėjo 1 d. abi armijos susitiko dabartinio Pabaisko vietoje. Švitrigailos kariuomenė buvo sumušta. Mūšio išdavoje Žygimantas sugebėjo užimti visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, tačiau ši pateko į politinę priklausomybę nuo Lenkijos, iš kurios nebeišsivadavo iki pat valstybės likvidavimo 1795 m. Kunigaikštis Žygimantas mūšio lauką pavadino Pabaisku — nuo lenkiško žodžio „pobojowisko“, reiškiantį mūšio lauką, o ten tekantį upelį pavadino Viktorija (pergalė).

1436 m. Žygimantas mūšio vietoje pastatė Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčią, aplink kurią įsikūrė dabartinis Pabaisko miestelis. Pabaiskas – vienintelis Lietuvos miestelis, kurio atsiradimą lėmė šioje vietoje įvykęs mūšis. Pabaisko mūšiu baigėsi 1432 prasidėjęs pilietinis karas Lietuvos DK, Žygimanto Kęstutaičio šalininkai pašalino Švitrigailą iš Lietuvos dk sosto. Išvengta Lietuvos DK skilimo, o Livonijos ordinas sulaukė smarkaus smūgio.

Pasak T. Baranausko Švitrigailos pralaimėjimą mūšyje lėmė silpnos jo, kaip karvedžio savybės. „Ir politikas jis buvo silpnas“, – kalbėjo T.Baranauskas.

Renginio metu buvo galima įsigyti naująją knygą, taip pat ir kitas Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro knygas.

Linas BITVINSKAS

• 

• 

• 

• 

•