Kartais atsitinka taip, kad jaunystėje susidėlioti gyvenimo prioritetai su metais pasikeičia kardinaliai. Taip nutiko ir anykštėnei Neringai Garalienei, kuri baigė lingvistikos mokslus, tačiau po bene dešimtmečio pasuko į visiškai priešingą pusę – mediciną.
Neringa Kazlauskaitė (Garalienė) A. Vienuolio vidurinę mokyklą baigė 1994 metais, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto lingvistikos specialybę, kur įgijo magistro laipsnį. Jau daug metų Neringa gyvena Kaune, tačiau, kaip pati teigė, kai tik atranda laisvo laiko, skuba pas tėvus į Anykščius. Pokalbiui apie tai, kaip su metais keičiasi požiūris į gyvenimą, susitikome vienoje iš jaukių mūsų miesto kavinukių.
– Baigėte magistro studijas ir kur jus „pasuko“ gyvenimas?
– Mokykloje lietuvių kalbą man dėstė mokytoja Filomena Dubickienė, kuri sugebėjo įdiegti meilę lietuvių kalbai. Tai ir turėjo įtakos, kad pasirinkau lingvistės specialybę. Bet po mokslų baigimo tapau valdininke, pagal specialybę nedirbau nė vienos dienos. Dirbau Socialinių reikalų švietimo departamente. Ši darbinė veikla jokiu būdu nebuvo susijusi su baigtais mokslais, šiame darbe įgijau vadybininkės darbo pagrindus.
– Ar tada jau supratote, kuo norite būti užaugusi?
– Tada supratau, kad laikas išbandyti save privačiame sektoriuje. Tapau didelės privačios medicininės įmonės administracijos vadove. Nuo tada prasidėjo tikrasis kelias, kuo aš dabar tapau – ginekologijos, urologijos ir endokrinologijos klinikos „Unėja“ savininke ir vadove. Tik po penkiolikos metų uždariau privačios įmonės duris, kuomet nusprendžiau pabandyti įgyvendinti viziją, kaip aš įsivaizduoju kokia turėtų būti šiuolaikinė medicinos įstaiga.
– Medicinos įstaigos vadovė ir ne medikė?
– Aš per daug metų darbo praktikos nesutikau nė vieno gydytojo, kuris tuo pat metu būtų geras gydytojas ir geras vadybininkas. Kodėl būtent ši sritis? Aš moteris ir man rūpi mūsų problemos.
Pasakojant nuo pradžių, kelias į mediciną buvo ilgas, žengiau žingsnį po žingsnio, kol atsiradau ten, kur šiandien esu. Viską teko pasiekti, atrasti ir suprasti pačiai, tad visą kelią skirstyčiau į keletą etapų ir keletą mano pačios vaidmenų jame. Žinoma, pirmiausia buvau paciente – jau toje rolėje jaučiau, kad šioje srityje galima nuveikti daug, reikia augti ir auginti kitokį požiūrį į medicinos paslaugas, nes pati jų norėjau kitokių nei dažniausiai sulaukdavau. Kai dešimtmetį dirbau daugiapakopį administracinį darbą privačioje medicinoje, turėjau galimybę iš arti stebėti daugybę pacientų, jų problemų, kartu su personalu mokytis, klysti ir analizuoti pacientų poreikius. O kai tapau ginekologijos, urologijos ir endokrinologijos klinikos savininke ir vadove, įgijau galimybę priimti sprendimus, iš esmės keičiančius situaciją ir požiūrį į pačias intymiausias žmonių problemas. Kasdienėje klinikos veikloje privalu išlaikyti nubrėžtą veiklos liniją. Procese yra trys svarbūs dalyviai – pacientas, kuriam skauda, gydytojas, medicinos personalas, kuris turi padėti ir aš, vadovė, privalanti suvaldyti situaciją bei sukurti geriausią rezultatą. Manau, kad būtent buvimas keliose barikadų pusėse – paciento, darbuotojo, vadovo – ir yra mano raktas į sėkmę.
– Su kokiais iššūkiais tenka susidurti darbe?
– Ilgus metus stebėdama vyrus ir moteris, poras ir šeimas, labai aiškiai supratau, kad sveikata – tai jokiu būdu ne vieno žmogaus problema. Šalia blogai besijaučiančio, negaluojančio, sergančio žmogaus dažniausiai yra kažkas, kas laiko už rankos, kantriai sėdi laukiamajame ar kartu eina į gydytojo kabinetą. Šioje srityje pastebėjau nišą kitokiam, ypatingam požiūriui į moters ir vyro intymias problemas, įžvelgiau jų kompleksiškumą. Tikiu, kad vieno poros nario negalavimas yra ne tik jo, bet ir jo antrosios pusės problema, tad ir sprendimų jie dažniausiai ieško kartu. Todėl, stebint tą nuostabią vyro ir moters dermę, prieš pusmetį ir gimė ši klinikos idėja – klinika, skirta ne vienai pusei, o porai. Pasitelkiau profesionalius ginekologijos, urologijos, suaugusiųjų ir vaikų endokrinologijos, radiologijos (echoskopijos), intymios sveikatos specialistus, kad į bet kokį paciento negalavimą būtų žiūrima kompleksiškai.
– Kuo dažniausiai skundžiasi poros?
– Intymi sveikata yra tai, dėl ko nerimauja tiek vyrai, tiek moterys, tad tai poros, šeimos problema. Dažniausiai mūsų klinikos duris praverti priverčia tokios intymiausios problemos kaip šlapimo nelaikymas, makšties sausumas, skausmingi lytiniai santykiai, nenoras mylėtis po gimdymo, erekcijos sutrikimai, priešlaikinė ejakuliacija, nesaugūs lytiniai santykiai. Ir šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Tačiau noriu pasidžiaugti, kad mūsų šalyje tampa normalu kalbėtis ir ieškoti pagalbos net pačioms intymiausioms ar net estetinėms problemoms.
Tikrai džiaugiuosi matydama, kad vyrai jau kur kas drąsiau atlydi žmonas į gydytojos ginekologės kabinetą, kartu noriai ir atvirai sprendžia poros problemas, ieško pagalbos ir pasitiki specialistais.
– „Unėja“ gyvuoja tik šiek tiek daugiau nei pusmetį. Kokius siekius keliate sau naujame darbe?
– Noriu, kad klinikos specialistų komanda ir toliau pasitikėtų manimi, kad kiekvienas iš mano žmonių jaustųsi reikalingas ir naudingas pirmiausia savo pacientams – diskretiškai, jaukiai, atvirai sugebėtų prieiti prie bet kurio paciento, atrasti būtent to žmogaus, tos poros problemos šaknis ir mėgautis pasiektu rezultatu – dar viena laiminga, pilnavertį gyvenimą gyvenančia pora.
Vertinu kiekvieną specialistą, kuris prieš pusmetį, kada įkūriau „Unėją“, manimi pasitikėjo ir yra kartu šiandien. Tikiu, kad tik jų kuriamoje nuoširdžioje ir jaukioje aplinkoje pacientai gali nusimesti mums, lietuviams, būdingą drovumą ir be užuolankų kalbėti apie tai, kas taip intymu. O jei atsiverti vis dar nedrąsu, visiems patariu – galvokite ne tik apie save, tačiau ir apie žmogų, esantį šalia jūsų. Net tada, kai atrodo, kad „savo“ problemą gerai slepiate ir jis ar ji tikrai nieko nepastebi, dažniausiai klystate ir taip kenčiate abu. Ir vienintelis vaistas – pirmiausia pokalbis su antrąja puse, o tik tada su nuoširdžiu ir visada padėti pasiruošusiu specialistu.
Naudodamasi proga noriu pasakyti, kad kodas Anykščiai tikrai „Unėjoje“ suveiks, tad kviečiu anykštėnus atvykti pas mus, kur jus pasitiks puiki gydytojų komanda.
Genovaitė Šimaitė
(Šilelis Nr. 7 (1176), 2019-02-15)
