Kovo 12 dieną Anykščių kultūros centre vyko renginys, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, „Laisvės atkūrimo keliu“.
Tai jau antras toks renginys, inicijuotas Anykščių savivaldybės mero Kęstučio Tubio, kuris ir vedė pokalbį su su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais Audriumi Butkevičiumi ir Albertu Šimėnu.
Abu signatarai turi aiškią anykštėnišką „genetiką” – A. Šimėnas gimęs Papilių kaime, baigęs Troškūnų vidurinę mokyklą, o A. Butkevičius dirbo Viešintose gydytoju. „Viešintos visada mano širdyje”, – sakė A. Butkevičius. Susitikimo metu signatarai parodė, kad ne taip viskas buvo vienareikšmiškai ir ne taip paprasta skelbiant nepriklausomybės atkūrimą. „KGB buvo parengusi 50 grupių, apie 1400 pareigūnų, kurie turėjo suimti nepatikimus asmenis, tereikėjo tik signalo, tačiau jo kažkodėl nebuvo”, – sakė A. Šimėnas.
„Mes praėjom per daugybę sudėtingų etapų. Dėl šių įvykių kalti viešintiškiai, kurie mane išleido, ir Anykščių KGB, kuri pasakė, kad esu „nacionalistinis velnias”, ir pasiuntė į kariuomenę, į Vilnių, pusmečiui”, – juokaudamas kalbėjo A. Butkevičius.
Jis sakė, kad atsidūręs Vilniuje laiko nešvaistė ir užsiėmė tarybų valdžios griovimu. „Per tą laiką mes įkūrėme politinių kalinių ir tremtinių sąjungą. Jos tikslas buvo parodyti žmonėms, ką su Lietuva padarė visokios okupacijos”, – pasakojo A. Butkevičius. Paklaustas, kaip pavyko išlaikyti organizaciją nesusiskaldžiusią, A. Butkevičius kalbėjo, jog jis buvo jaunas, užduotis buvo gana sunki, nes žinojo, jog niekur nebuvo tiek užverbuotų agentų, kaip tarp šios grupės žmonių. Pasak jo, žmonės jam pasisakydavo, ką darė ir ko dabar nedarys, atskleisdavo sudėtingas gyvenimo situacijas. „Netapau žmogumi, galinčiu kažką stipriai pasmerkti”, – apie šią patirtį kalbėjo A. Butkevičius. Signataras priminė ir lietuvių tremtinių palaikų pargabenimo kampaniją. „Tai buvo galinga manifestacija, už kurią Rusija iki šiol negali man atleisti”, – kalbėjo A. Butkevičius.
Tuo tarpu A. Šimėnas kalbėjo labiau akademiškai, bandydamas susieti laikmetį, įvykius, ieškodamas priežasčių ir atsakymų. Jis pristatė dvi savo apie tą laikotarpį parašytas knygas ir sakė, jog ruošiasi rašyti trečiąją. „Kai tai padarysiu, būsiu jau viską atlikęs dėl nepriklausomybės, o ją išlaikyti tai jau kitų kartų atsakomybė”, – sakė signataras. Beje, nors A. Šimėnas savo knygas buvo atvežęs ir norėjo padovanoti bibliotekai, A. Butkevičius, galima sakyti ,”išlupo” jas sau, taigi A. Šimėnui teks dar kartą atvykti su knygomis į Anykščius.
O kalbėdamas apie dabartį A.Butkevičius konstatavo, kad ne taip viskas gražu. „Pasišaipau iš A.Smetonos, bet reikia pripažinti, kad jis per 20 metų padarė daugiau, negu mes per 40”, – sakė signataras.
Susitikimas su signatarais truko beveik dvi valandas, buvo galimybė susitikimo dalyviams užduoti klausimus..
Linas Bitvinskas



























Labai drąsus ir teisingas buvo klausimas berots Puodžiūno, kai klausė apie seimo nario Butkevičiaus darbą iš kalėjimo,o buvusi trumpiausia Ministrą Pirmininką Šimėną išvadino bailiu išdavusi bendraminčius ir sakė jeigu pultu ruskis jis vėl bėgtu su čimadonėliu.
Man labai patiko susitikimas. Gyva istorija, o Butkevičiaus iškalba tai išskirtinė.