Tarpušventis – tai toks laikas, kuomet apmąstomi praėję metai ir nuveikti darbai. „Nykščiai“ klausė Troškūnų seniūno Rimanto Sereičiko, kokie buvo benueinantys metai?
„Šie metai buvo užimti, rūpesčių netrūko. Galiu pasakyti, kad metai buvo gana geri, su naujomis patirtimis. Tos patirtys, tai karo Ukrainoje pasekmės, atvykę pabėgėliai. Seniūnijoje gyvena dvi daugiavaikės šeimos, kurioms teko pagelbėti adaptuojantis pas mus. Tenka dažnai bendrauti, bent kartą savaitėje tikrai. Kiekvieną kart iškyla klausimas, kaip aš jausčiausi jų vietoje, nes mes gyvename įprastoje aplinkoje, o jie gyvena laukimu, kada bus galima grįžti namo. Mane tas tikrai jaudina. Ten vyksta karas, o mes linksminamės ir švenčiame, gyvename normalų gyvenimą. Kai pagalvoji, tai kažkoks paradoksas, apie tai mes anksčiau niekada nesusimąstydavome. Mums tokios problemos atrodė tolimos, kol patys nesusidūrėme.
Jei kalbėsime apie seniūniją, tai pas mus ekonominė veikla – žemės ūkis. Kiek žinau, ūkininkai skundų šių metų derliumi neturėjo. Kokie seniūnijos keliai? 180 km. žvyrkelio, keliai kol kas visi pravažiuojami. Rajoniniams keliams nėra skiriamas tinkamas dėmesys ir pakankamai lėšų jų tvarkymui. Kai kurių žvyrkelių kelkraščiai aukštesni už kelią, tad nėra jokio vandens nubėgimo. Mes galime juos tik greideriuoti. Artėja kritinė riba, kuomet teks daugelį kelių kapitališkai tvarkyti.
Džiaugiuosi, kad seniūnijos gyvenimas nestovi vietoje. Šventiniu laikotarpiu pas mus užsuka Siaurukas. Miestelio gyvenimas šurmuliuoja. Troškūnuose atsidarė grožio salonas su daug paslaugų. Troškūniečiams nebereikės važiuoti į Anykščius pasigražinti, be to ir paslaugos šiek tiek pigesnės, nei didesniame mieste. Tikiuosi, kad verslas pasiūlys ir daugiau paslaugų. Tad gyvename mes visai neblogai, tikimės, kad kiti metai atneš tik gerų naujovių“, – kalbėjo Troškūnų seniūnas.
NYKŠČIAI
Ar ne tie patys žemės ūkio verslininkai suardami iki žvirkelio laikus sukelia ūemės grunto lygį aukščiau kelio dangos ir net iš dirvų paviršinis vanduo renkasi ant važiojamosio kelio dalies.
Reikia kartu su savivaldybės ž.ū. skyriumi tai spręsti.
Įdomu kiek gi seniunija idėjo pastangų ir darbo ar darė bent kokią analizę kokias galima būtu įkurti darbo vietas ir kur -tiek grūdų tiek visokio derliaus – o perdirbimo jokio -parduodam žaliavą -tai ir afrikietis sako kad parduoti žaliavą -nonsensas ir dar koks -galiu pateikti pavyzdį kaip KARMĖLAVOS -CEPELINAI – juk jo gamybai neiko nepaprasto nereikia o pirkėjus atveš ir SIAURUKAS ir pravažiujantys šalia kelio Anykščiai _Panevėžys – tik reikia seniūnui bent kiek tuo klausimu užsiimti ,o reklamai manu MERAS suras lėšų -reikia nedaug tik pakelti užpakalius nuo kėdžių ir dažniau uždaryti iš kitos kpusės kabineto duris ir bendrauti ,bendrauti žmoniškai su žmonėmis ir taris – pagalbai pasirinkti tirus ir rimtus SENIUNAIČIUS ,kuri šiandiennei girdisi nei matosi ir samagoniukas butu ne pro šal