Rimantas Povilas Vanagas apie istorinius įvykius (video)

Pažiūrėkite reportažą apie rašytoją Rimantą Povilą Vanagą, kuriame jis prisimena daugelį istorinių įvykių.

Rašytoją kalbino Šiaulių televizija.

9 komentarai

  1. Leonas Alesionka

    Paklausiau Rimanto Vanago pasakojimo ir net per širdį perėjo! Šitiek atminimų iškilo, kaip gyvi vaizdai ir žmonės prieš akis. Net pikčiausiame sapne nebūčiau susapnavęs, kad per emigracijas ir kitas bėdas Lietuva nueis sunykimo keliu, tuštės miestai ir miesteliai, kaimuose stovės tušti namai, užsidarinės kultūros namai, mokyklos – nes nėra vaikų, išeis įstaigos, įmonės, tarnybos, bankai… Žinau, ne mano kaltė, tačiau kai visa tai matau, jaučiuosi lyg kaltas būčiau…

    • Jonas Pagonas

      Bet pripažinkite, kad tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir seniai laisvai egzistuojančiose Vakarų valstybėse su aukštesniu pragyvenimo lygiu.

      • Akivaizdu, nors ir neįtikėtina.

        Kitaip sakant Jonai, bėgom nuo meškos, o užbėgom ant kitos bėdos, a ne ? Gudrų planą, kietą strategiją kaip pyragu sunaikinti ištisas mažesnes tautas ir valstybėles, be karo ir be maro, sugalvojo ES strategai su sąjūdžių, spalvotų revoliucijų, visokių „pavasarių“ ir maidanų scenarijais ? Ar tie, kas Žalgirio mūšyje mušė kryžiuočius galėjo pagalvoti, kad jų ir po jų buvusių fašistų palikuonis mes savo noru pakviesime ir įsileisime į Lietuvą ?! O mes galvojom… O apie ką Baltijos kelyje mes svajojom ?…

        • Tai pats sau atsakyk apie ką svajojai ir kur prispangai.
          Reikia žiūrėti tiesai į akis ir pamiršti būvusių funkcionierių liaupsinamą sovietinę santvarką, kaip ti jie galėjo naudoti privilėgijomis, keliauti po kitas respublikas ir už sąjungos ribų, o didžioji dauguma buvo prikaustyti keliomis grandinėmis- matomomis ir nematomomis.
          Lengva tiems buvo, kurie atsiribojo nuo senelių ir net nuo tėvų dėl savo karjeros ir privilėgijų okupacinio rėžimo metu.

          • Joneli, aš, neprispangstu. Žiūriu tiesai į akis ir nepainioju turizmo su emigracija iš tėvynės. Iš turistinių kelionių sugrįžtama, jose nenutautėjama, vaikai nepraranda lietuvių kalbos. Nesu nei komunistas, nei būvęs funkcionierius ir neliaupsinu sovietinės santvarkos, kurios „poniatkes“ prisimenu, nes toje santvarkoje gimiau ir gyvenau. Nors ir ne viskas tuomet Lietuvoje buvo blogai, tačiau nesigailiu iš to nevykusio ir nepasiteisinusio „ekonominio – politinio eksperimento“ išėjęs. Tačiau nesu nei aklas, nei kurčias, kad nematyčiau kaip dabartinė Lietuvos valdžia, paklūsdama JAV ir ES diktatui, praranda savarankiškumą, tampa paklusniais vasalais, vykdo nenaudingą valstybei ir žmonėms ekonominę politiką, grubiai ir įžūliai kišasi net į kaimyninės Baltarusijos reikalus. Ir ne tik… O to rezultatas – valstybės ir rajono nykimas, kurio nepastebėti ar jį ignoruoti jau nebegalima.

  2. kai lietuva okupavo jankiai su NATO tai kur kovotojai ????? viska naikina,eilerastis dabar tinkamas

  3. Dėkui Šiaulių televizijai ir gerb. Vanagui! Nuostabi laida!

  4. Ačiū laikraščiui, kad interviu paviešino. Brukit, mielieji, visas savo politines ambicijas šiukšlynan. GAL JAU LAIKAS SUSIBURTI VARDAN TOS LIETUVOS…. Pirkim prekes lietuviškas, gerbkim, saugokim ir kasdien naudokimės savo kalbos ir kultūros paveldo lobyno turtais, išmokim šypsotis vienas kitam, palaikykim sunkią minutę, tausokim savo nuostabią ir dar pakankamai švarią gamtą. TIESIOG BŪKIM LIETUVIAIS

    • Pensininkas - Giedrei

      Atleisk Giedre, pirkčiau aš tas lietuviškas prekes, jei jų kainos, buvę litais, nebūtų tapę tokiomis pačiomis eurais. Kitaip sakan, nebūtų užbrangintos 3,452 karto. Man pensijos tiek nepakėlė. Todėl esu priverstas taupyti ir ieškoti kur pigiau. O kai kurie pensininkai priversti rinktis tarp „maisto ar vaisto“.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.