Šiais metais Utenos apskrities įstaigos skelbė 28 konkursus į valstybės tarnybą. Ir didžioji dalis bandymų susirasti reikiamą valstybės tarnautoją buvo nesėkmingi. Net 17 konkursų (61 proc.) neįvyko, o pagrindinės priežastys – pretendentai neatitiko reikalavimų arba nesulaukta nė vieno prašymo dalyvauti konkurse.
Prasčiausiai tarnautojų paieška sekėsi Anykščių rajono savivaldybei – neįvyko visi 4 skelbti konkursai. Ignalinos rajono savivaldybėje be nugalėtojo liko 5 iš 8 konkursų. Visagino savivaldybėje – 8 iš 14. Sėkmė lydėjo tik Utenos rajono savivaldybę, kur po abiejų skelbtų konkursų buvo atrinkti tarnautojai. Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybėse šiais metais nebuvo konkursų į valstybės tarnybą.
Kaip sakė nuo 2019 m. visų Lietuvos valstybės tarnautojų atranką centralizuotai organizuojančio Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Gediminas Miškinis, priežastys čia įvairios. Mažesniems, atokiau nuo pagrindinių centrų esantiems miestams sudėtingiau pritraukti reikiamą išsilavinimą turinčius specialistus. Štai Vilniuje, Kaune į vieną valstybės tarnautojo vietą būna ir 70, ir 90 pretendentų. O tokiuose nedideliuose miestuose kaip Anykščiai, Ignalina, Visaginas – vos po keletą ir tie patys dažnai neatitinka keliamų išsilavinimo, patirties reikalavimų. O pasitaiko, kad ir nė vieno prašymo nesulaukiama. Tiesiog mažame mieste nėra reikalingų specialistų, o iš didmiesčių juos atsivilioti sunkoka.
Ir visgi bandyti būtina ir tam reikalinga kuo platesnė informacijos apie skelbiamus konkursus sklaida. Visi konkursai į valstybės tarnybą skelbiami Valstybės tarnybos portale ir įstaigų interneto svetainėse, Valstybės tarnybos departamentas yra sudaręs sutartis su populiariausiais darbo paieškos portalais, apie naujausius skelbimus informuoja savo „Linkedin“ paskyroje. Tačiau akivaizdu, kad to nepakanka. Pasak Valstybės tarnybos departamento direktoriaus, būtina, kad ir pačios įstaigos aktyviau viešintų savo konkursus socialiniuose tinkluose, vietinėje spaudoje, gal net kaimyninių regionų spaudoje, bendradarbiautų su aukštosiomis mokyklomis.
Abejojantiems, ar šiuolaikinė valstybės tarnautojų atranka yra skaidri, G. Miškinis teigia, kad nepotizmui atrankoje į valstybės tarnybą praktiškai nebėra galimybių. Mat atranka vyksta centralizuotai. Tarnautojo ieškančios įstaigos atstovai, kurie teoriškai galėtų turėti interesą atrinkti kokį konkretų žmogų, pretendentų vertinimo komisijose sudaro mažumą. Didžioji dalis komisijos narių yra Valstybės tarnybos departamento specialistai, taigi jų vertinimai turi persvarą.
Taip pat taikoma ir daugiau priemonių siekiant kuo didesnio konkursų skaidrumo. Pavyzdžiui, suvienodinti pareigybių aprašymai, eliminuojant galimybę pareigybės aprašymą pritaikyti prie konkretaus pretendento – identiškoms pareigybėms taikomi tokie patys išsilavinimo, patirties, kompetencijų reikalavimai.
Lina Biekštaitė
ot tai tau, ir ko gi niekas neina, ar ne dėl to, kokia atmosfera tenai?
politinių etatų politikams tarybos nariams nei vandenyse, nei komunaliniam nėra steigiama, o į valstybės tarnybą jūs vis tiek nesugebėtumėt egzamino išlaikyti, tai ir nesinervuok.
Niekas nenori dirbti rajone, kuriam vadovauja meras – komunistas!
Kliedesiai
mano nuomone kol savivaldybėje ir jos pavaldžiose įstaigose yra įsiveisusi ”savų” infekcija, tai iš šalies kandidatai šių bakterijų neatlaiko net ir dėvėdami apsaugines veido kaukes. Pastebėtina, kad tokioje užkrėstoje aplinkoje bacila ima esti ir „savus” tarp „savų” todėl krenta darbo produktyvumas ir nepasiekiami efektyvūs veiklos rezultatai.
O bet tačiau… Svėdasuose nebuvo paskirtas į pareigas žmogus, laimėjęs konkursą. Štai tau ir skaidrumas- vietiniai biurokratai randa landų ir skylių įstatyme…
Tai gal nerado tos tinkamos skylės, kad nepriėmė? Mokslas aiškina, kad mechanizmas gal tinkamai dirbti kai visos mechanizmo sistemos dalys suderintos, vienodo standarto ir subalancuotos.
Kaip vasiliauskas isede kas iš kitur berizikuos okonservams ir sosdemams matyt kadrai baigėsi.
Prašome išvardinti bent vieną konservatorių kadrą.
sporto centro šefas, juk net konkursą du kartus darė, kad padarytų.
Didelė staigmena rajonui ir sporto bendruomenei. Nuo kada gerbiamas Arvydas tapo konservatoriumi? Ar kada tokiu buvo? Nors mažiausią jo sąsajų su konservatoriais faktą žinote? Tai, kad dirbo prie Nefo, tai ne konservatiškumo faktas (PVZ Nefienė su kuo dabar? Su darbo, tikslais bebrų socdemais).
Karti patirtis 😀, bet neverta nerimauti dėl to, ko pakeisti neįmanona. Supratau, tik laikui bėgant, kad dalyvavimas konkursuose – donkichotiška kova su vėjo malūnais. Kad ir kaip mylėčiau Anykščius, gaila kad užkulisinisi susitarinai, kaip provincialumo sindromas, čia gyvuoja . Linkiu, kad deklaratyvus užrašas „Čia gyventi gera” taptų realiai įkvepiantis kitus atvykti čia gyventi.
Tubio neliko, todėl galite turėti vilties.
Kodėl rajono vadovai organizavo konkurso į Viešintų seniūno vietą apskundimą, kai jį laimėjo jiems nepatinkantis asmuo?
Patikslinu- savivaldybė organizavo
Kas atsakys, kodėl į Svėdasų seniūnus buvo paskirtas žmogus, nelaimėjęs konkurso? Kam tada reikalingi konkursai, jei vadovui leidžiama pasirinkti ar savaip interpretuoti konkurso rezultatus? Ar tokie pavyzdžiai nedemotyvuoja dalyvauti konkursuose į Valstybės tarnybą?
kodėl sukurpė tokį valstybės tarnybos įstatymo variantą, kodėl tik Vilniuje atrenka seniūnus ar net jų pavaduotojus rajonui, kodėl atrenka du , net nenurodo kuris daugiau balų surinko ir leidžia rinktis labiau patikusį jau vietoje. Kodėl, a..
Nemeluok, konkurso metu sudaromas dalyvavusių jame sąrašas pagal surinktų balų sumą.
Sąrašuose nėra balų sumos.
išmok skaityti. Sąrašas pagal surinktus balus- nuo daugiausiai surinkusio.
Jokio sąrašo nėra. Yra tik dvi pirmos pavardės. Saugomas kandidatų privatumas ir kiti dalyviai neskelbiami.
Nesiginčykite, o suraskite būdus, kad būtumėte įdarbinti be konkurso-derybų ir įkalbinėjimų būdu. Turime pavyzdių su ilgai buvusia tuščia skyriaus vedėjo (-s) kėde .