Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus įsitikinęs, jog labiau liberalizuota darbo rinka bus didelis palengvinimas smulkiajam ir vidutiniam verslui, pritrauks investuotojų iš užsienio ir – kas svarbiausia – sudrausmins paprastus darbuotojus, kuriems teks stengtis dirbti, o ne tik piktnaudžiauti socialinėmis garantijomis.

Seniūno teigimu, didelė dalis dirbti galinčių gyventojų darbovietę vertina tik iki tol, kol baigiasi bandomasis laikotarpis. Po to bando ieškoti būdų, kaip nedirbti. Kol kas neįsigaliojęs Darbo kodeksas, pasak A. Jurkaus, su „simuliantais“ leis tvarkytis gerokai lengviau.

„Būtina pasiekti, kad žmogus stengtųsi dirbti ir būtų pareigingas. Jis turi suvokti, kad nedirbdamas gyvens daug blogiau už tą, kuris turi darbą. Dabar trūksta darbo jėgos, nes madingiau nieko neveikti. Þmonių netenkina atlyginimai, bet reikia suprasti ir darbdavius. Smulkieji vos išgyvena, o reikalavimai jiems kaip ir stambiesiems oligarchams. Dar reikėtų pasiekti, kad smulkiajam verslui mokestinė našta būtų lengvesnė, o valstybė juos palaikytų, – dėstė Kurklių seniūnijos, kurioje veiklą vykdo net 3 stambūs darbdaviai, seniūnas.

Didžiausi krašto darbdaviai – kiaulininkystės kompleksas, karjeras ir kietojo kuro gamintojai. Visi norintys dirbti čia yra vertinami, o ir atlyginimais nesiskundžia. Darbus turinčios jaunos šeimos iš Kurklių nebėga, o atvirkščiai bando čia įsitvirtinti ir perka gyvenamąjį būstą.

{mosloadposition trade}