Namų biblioteka: kaip ją kurti ir organizuoti?

Gyvenant skaitmeniniame amžiuje, kuomet viso pasaulio žinios ir informacija pasiekiama naudojantis išmaniuoju telefonu, o elektronines ar garsines (audio) knygas galime atsisiųsti vienu mygtuko paspaudimu, –  didelei daliai žmonių gali atrodyti, jog namų biblioteka yra visai nereikalinga. Vis dėlto spausdinta knyga yra daug daugiau, negu tik informacijos šaltinis, o asmeninės ar namų bibliotekos vertė daug didesnė, nei gali iš pradžių pasirodyti. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokią naudą suteikia namų biblioteka ir ką ji gali atskleisti apie žmogų. Sužinosite, kaip susikurti namų biblioteką ir kokios knygos ją visada praturtins.

Kodėl naudinga turėti namų biblioteką?

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nuo mažens auga apsupti knygų, suaugusiame amžiuje pasižymi geresniu raštingumu, skaičiavimo, informacijos rinkimo ir loginių problemų sprendimo įgūdžiais. Taip pat jie lengviau išsiugdo skaitymo įprotį ir išlavina skaitymo namuose kultūrą. Taigi jei turite vaikų, investuodami į namų biblioteką ir kokybiškos literatūros įsigijimą suteikiate galimybę vaikams augti šalia knygų ir nuo pat mažens pažinti jų svarbą, susidomėti skaitymu. Juk dažnu atveju vaikai gali suprasti knygų vertę ir pamilti skaitymą tik tada, kai mato, kad jų tėvai patys perka ir skaito knygas.

Lygiai taip pat ir suaugusiems – knygų skaitymas praplečia mąstymą, gerina protinę veiklą, vaizduotę, raštingumą, kalbą ir daug daugiau. O namų bibliotekos suteikiamas nuolatinis prieinamumas prie kokybiškos, įdomios literatūros tampa puikia paskata dažniau paimti knygą į rankas ir mėgautis skaitymo procesu, nepaisant to, kokioje gyvenimo situacijoje būtumėte. Be to, namų biblioteka suteikia galimybę patirti ir dalijimosi knygomis su kitais žmonėmis malonumą.

Galiausiai, reguliariai inventorizuojamos ir atnaujinamos namų bibliotekos vertė su laiku tik auga – ji gali tapti tikrų tikriausiu šeimos ar jūsų asmeninių paveldu, simbolizuojančiu jūsų gyvenimo etapus, patirtis.

Svarbu tai, jog nėra jokių kriterijų, kaip turėtų atrodyti namų biblioteka. Namų bibliotekoje gali būti tiek dvidešimt, tiek du šimtai knygų. Jos vertės neturėtume „matuoti“ knygų kiekiu: ji yra daug vertingesnė, kai kiekviena joje esanti knyga turi tam tikrą prasmę.

Ką apie žmogų pasako asmeninė biblioteka?

Kuomet svečiuojatės namuose, kuriose įrengta erdvė knygoms, atidžiau į ją pažvelgę galite pastebėti, kiek daug subtilios informacijos apie žmogų ji pateikia. Viena vertus, apie žmogų daug galime spręsti iš namų bibliotekoje esančių knygų. Pavyzdžiui, saviugdos, savipagalbos knygų gausa gali rodyti žmogaus susidomėjimą psichologija, gilesniu savęs pažinimu, o gal ir patiriamas ar patirtas emocines, psichologines problemas. Grožinės literatūros klasika tarsi signalizuoja apie apsiskaitymą, rafinuotą, intelektualinį skonį. Kita vertus, knygų turėjimas namuose dar nereiškia, kad žmogus jas skaito.

Specialistai sako, jog daug daugiau informacijos apie žmogaus asmenybę mums pateikia namų erdvė, skirta knygoms. Pavyzdžiui, didelė namų biblioteka gali rodyti, kad žmogus vertina intelektualinį vystymąsi ir mokymąsi visą gyvenimą – tiek formalų, tiek neformalų. Knygų gausa taip pat gali rodyti ir žmogaus pomėgį pirkti knygas. Jei knygos sudėliotos gerai matomoje, lengvai pasiekiamoje vietoje, tai gali rodyti, kad žmogus knygoms suteikia didelę vertę.

Rašytoja Alex Weiss  teigia, jog pagal abėcėlę sudėliotos knygos gali rodyti, kad žmogus yra konservatyvus, linkęs planuoti, turintis gerai išugdytus problemų sprendimo įgūdžius. Pagal spalvas sudėliotos knygos atskleidžia kūrybinę žmogaus pusę. Jei knygos lentynoje sukrautos viena ant kitos ar sudėliotos skirtingomis kryptimis be jokio organizuotumo, paprastai tai rodo, kad žmogus daug mažiau dėmesio skiria išoriniams dalykams ir daug labiau koncentruojasi į vidinius.   

Anot A.Weiss, jei namų bibliotekoje sudėliotos knygos traukia ryškių spalvų gama, o knygų lentynos yra papuoštos dekoracijomis, – tikėtina, jog žmogus yra šilta, žavinga, miela asmenybė. O jei knygų lentyna yra tamsi, neišsiskirianti, išdėliotų knygų viršelių spalvos tarpusavyje sutampa, gali būti, jog žmogus yra paslaptingas, nemėgstantis išsiskirti.

Kita vertus, kiekviena namų biblioteka yra unikali, kaip ir unikalus kiekvienas žmogus. O tai, kaip asmeninė biblioteka atspindi žmogaus asmenybę, galime patirti ir kurdami savo namų biblioteką.

Kaip kurti ir organizuoti namų biblioteką?

Nesvarbu, ar visą gyvenimą kolekcionuojate knygas, ar tik dabar pradedate kurti namų biblioteką, – jei norite, kad knygų biblioteka nebūtų tiesiog interjero detalė, svarbu reguliariai inventorizuoti turimą knygų kolekciją. Jei namų bibliotekoje bus jums nebeaktualios, neskaitomos knygos – ji neatliks svarbiausios savo funkcijos.

Susidėliokite turimas knygas ir nuspręskite, kurios jums nekelia jokių sentimentų, kurių daugiau neskaitysite ar taip ir nepaimsite į rankas – padovanokite arba parduokite jas kitiems žmonėms. Nėra jokios prasmės kaupti nereikalingų knygų – galbūt jūsų lentynoje dūlanti knyga kažkam suteiktų daug džiaugsmo. Be to, tik atsisveikindami su tuo, kas nebereikalinga, atveriame erdvę ateiti naujiems dalykams. Šiuo atveju – knygoms.

Jei kyla sunkumų sprendžiant, kokių knygų jums nebereikia, verta paklausti savęs šių klausimų: ar kas nors namuose skaitys šią knygą? Ar šią knygą rekomenduočiau kitam žmogui? Ar tai yra knyga, kuri kelia malonius jausmus? Jei į visus tris klausimus atsakote „ne“, verčiau atsisveikinti su knyga. 

Atrinkę knygas, kurias norite pasilikti, atraskite joms tinkamiausią vietą namuose. Jei turite didesnę knygų kolekciją, verta investuoti į knygų lentynas ar atviras spinteles matomoje namų vietoje. Knygos puikiai papildys interjerą ir galės tapti pokalbių objektu atvykus svečiams. Namų tvarkymo specialistė Jamie Shaner pataria knygas dėlioti vertikalia, o ne horizontalia kryptimi – tokiu būdu pavyks sutalpinti daugiau knygų, užimant mažiau namų erdvės.

Prieš dėliodami atsirinktas knygas į lentynėles, suskirstykite jas į bendras kategorijas, pavyzdžiui, grožinę ir negrožinę literatūrą. Tuomet grožinę literatūrą galite suskirstyti pagal žanrus ar pagal autorius. Negrožinę literatūrą galite skirstyti pagal tematiką, pavyzdžiui, biografijos, menas, kelionės ir t.t. Sugrupavus tarpusavyje panašias knygas, visuomet lengvai atrasite tas, kurių jums reikia ir galėsite lengviau atskirti, kurios jums nebeaktualios.

Kita vertus, nebūtinai visos knygos turi būti vienoje namų vietoje. Atvirkščiai: yra rekomenduojama tam tikras knygas laikyti ten, kur jų labiausiai prisireikia. Pavyzdžiui, kulinarines, receptų knygas naudinga laikyti virtuvėje. Knygas, kurias skaitote (ar planuojate skaityti) prieš miegą – miegamajame. Įkvepiančios ar stilingos negrožinės literatūros knygos (pavyzdžiui, apie meną, keliones) gali puikiai papuošti svetainės stalelį. Be to, vaikų knygas vertėtų laikyti vaikų kambaryje – taip paskatinsite vaikus savarankiškai domėtis turimomis knygomis.

Knygos, turinčios išliekamąją vertę namų bibliotekoje

Namų bibliotekos vertė auga, kai ji yra tarsi gyvas meno kūrinys, besikeičiantis priklausomai nuo namų gyventojų pomėgių, gyvenimiškos padėties ar patirties, o kiekviena joje esanti knyga pasakoja tam tikrą istoriją.

Kada namų bibliotekoje galite rasti jums svarbių žmonių padovanotų ar skirtingais gyvenimo laikotarpiais jūsų pačių įsigytų knygų. Kada joje kaupiate jums didžiausią įtaką padariusias ar jus pačius transformavusias knygas. Kada turite prieigą prie jus visuomet paguodžiančių, pralinksminančių, įkvepiančių knygų. Kai reguliariai perskaitytas ar nusibodusias knygas pakeičiate naujais literatūros kūriniais. Kitaip tariant, išliekamąją vertę turi ne konkreti kažkokio autoriaus knyga, o knyga, kuriai jūs patys suteikiate prasmę.

Asmeninę ar namų biblioteką visuomet galima papildyti knygomis iš Vaga knygynų.

Užsak. Nr. 2409

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.