Seimo narys, praeitą kadenciją atstovavęs Anykščiams, Tomas Tomilinas paskelbė labai keistą įrašą. Jame T.Tomilinas įrodinėja būtinybę pertvarkyti mokesčius pasiremdamas dirbtiniu intelektu. Galima spėti, kad Seimo nariui greitai nebereikės padėjėjų ir patarėjų, kai yra DI. Publikuojame jo įrašą.

Pokalbių apie mokesčių pertvarką turi būti kuo daugiau, net jei pabosta, turime kalbėtis. Nauji pasiūlymai, korekcijos, gerinančios projektą yra gerai. Tai ir yra parlamentinės demokratijos pranašumas, visuomenė realiai dalyvauja pokyčių rengime. Pasigirsta argumentų, kad mes blogai komunikuojame, tačiau gerai komunikacijai pirmiausia reikia gero turinio. Progresiniai mokesčiai, mažinantys socialinę atskirti, yra mūsų istorinė prievolė. Tam, kad Lietuvoje gimtų Nobelio premijos laureatai, reikia gero švietimo ir sąlygų talentingiems žmonėms siekti karjeros nepaisant jų tėvų socialinės padėties. Tam, kad būtų kam „patraukti briedį iš upės”, šaliai reikia viešųjų paslaugų, t.y. slaugytojų, aplinkosaugininkų ir gydytojų, kelių ir dviračių takų. Vien tik stovėti ir spoksoti į briedį nepavyks, kažkam reikia imtis atsakomybės ir spręsti visuomenines problemas. Vien labdara didelių iššūkių neišspręsi, reikia aktyvios ir gerai finansuojamos valstybės, ypač kai papildomų milijardų reikia gynybai.

Jei netikite manimi, paklauskite ChatGPT (toliau mintys iš dirbtinio intelekto lobyno):

Socialinė atskirtis turi daugialypes ir ilgalaikes pasekmes tiek individui, tiek visuomenei. Pagrindinės pasekmės:

1. Asmeninės pasekmės:

Skurdas: apribota galimybė patenkinti būtiniausius poreikius (maistas, būstas, sveikatos priežiūra).

Sveikatos problemos: prastesnė fizinė ir psichinė sveikata, trumpesnė gyvenimo trukmė.

Švietimo stoka: ribota prieiga prie kokybiško ugdymo, žemas išsilavinimo lygis.

Mažesnės įsidarbinimo galimybės: dažnesnis nedarbas, mažesnės pajamos, neformalus darbas.

2. Socialinės pasekmės:

Mažesnė socialinė sanglauda: susiskaldžiusi visuomenė, silpni bendruomeniniai ryšiai.

Nusikalstamumas: didesnė tikimybė, kad atskirtyje esantys asmenys įsitrauks į nusikalstamą veiklą.

Nepasitikėjimas institucijomis: mažesnis dalyvavimas pilietiniame gyvenime, nepasitenkinimas valdžia, socialinis protestas.

3. Ekonominės pasekmės:

Neišnaudotas potencialas: sumažėjęs produktyvumas, prarasti talentai.

Didėjančios valstybės išlaidos: didesnės išlaidos socialinei paramai, sveikatos priežiūrai, viešajam saugumui.

Lėtesnis ekonominis augimas: mažesnis vidutinio vartotojo pajėgumas, silpnesnė vidaus rinka.

4. Tarpkartinės pasekmės:

Skurdo ir atskirties perdavimas: socialinė atskirtis dažnai perduodama iš kartos į kartą, sukuriant uždarą skurdo ratą.

Efektyvi socialinės atskirties mažinimo politika – investicijos į švietimą, sveikatą, užimtumą ir socialinę apsaugą – padeda užtikrinti tvarų visuomenės vystymąsi. Jei norėsi, galiu pateikti pavyzdžių iš Lietuvos ar kitų šalių.