Nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams Europos komisija (EK) skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensaciją. Tai apie dešimt kartų mažiau, nei buvo priskaičiuota patirtų nuostolių praradus 2017 m. užaugintą derlių ir nepasėjus žiemkenčių. Akivaizdu, kad šiemet nuostolių grandinė nenutrūks, nes rudeninės sėjos ir žiemkenčių augimo sąlygos buvo labai nepalankios. Dėl to tikėtis gero žieminių pasėlių derliaus neverta.
Anykščių rajone buvo surašyta apie 600 aktų dėl patirtų derliaus nuostolių. Tai maždaug 7 000 ha, sudarantys 15 proc. nuo visų rajono pasėlių. Pasak Anykščių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Virmanto Velikonio, tokia buvo pirma ir vienintelė užduotis, įvertinant gamtos daromą žalą ir skelbiant nepaprastąją padėtį žemės ūkyje.
Derliaus nuostolių nekompensuos
Dabar jau aišku, kad už dėl liūčių prarastą derlių nebus atlyginta, nes EK skyrė šiek tiek daugiau kaip 9 mln. eurų tik dėl nepasėtų rudenį ir per žiemą žuvusių žiemkenčių padarytų nuostolių atlyginimui, jeigu jie viršys 30 proc. viso ūkininko skirto žiemkenčių sėjai ploto. „Žemdirbių nuostoliai buvo skaičiuojami iki lapkričio 1 d. Savo iniciatyva rudenį pradėjome rinkti informaciją apie planuotus, bet nepasėtus rudeninės sėjos plotus. Turime šiek tiek informacijos, tačiau didžioji atlikto darbo dalis ir surinkta informacija dabar yra niekinė, – sakė V. Velikonis. – Pagal turimą informaciją apie žieminių rapsų ir kviečių rudeninę sėją, Anykščių rajone pasėta 5 450 ha, o paprastai būdavo apie 19 tūkst. ha. Tai sudaro tik 30 proc. sėjamo žieminių ploto.“
Pagal 2018 01 03 reglamentą EK patvirtintoje paramoje nukentėjusiesiems, bus kompensuoti nuostoliai tik tuo atveju, jei nepasėtas rudeninės sėjos plotas arba žuvę žieminiai pasėliai sudarys ne mažiau kaip 30 proc. žieminiams numatyto ploto. Reglamente taip pat nurodoma, kad Žemės ūkio ministerija numatomas kompensavimo priemones ir metodiką turi pateikti EK per 60 dienų. Tad viskas paaiškės tik pavasariop.
„Kaip reikės įgyvendinti dabartinį reglamentą kol kas nežinome, reikės laukti metodikos iš ŽŪM. Vienas iš galimų variantų – remtis kelerių metų žieminių plotų vidurkiu, o 2018 m. deklaruojant pasėlius užfiksuoti faktinę žiemkenčių padėtį, – svarstė Žemės ūkio skyriaus vedėjas. – Atliktas darbas gal nebuvo visiškai nenaudingas. Tai padėjo ūkininkams išvengti sutarčių nevykdymo sankcijų, suveikė force majeure salygos.“ Pasak V. Velikonio, stichija prasidėjo liepos mėnesį nuo Rytų Lietuvos, čia tuomet buvo patirta didžiausia žala, nes netektas 2017 m. derlius ir nebuvo galimybės pasėti 2018 m. derlių. „Dabar visa parama nukreipiama tik į žieminių pasėlių praradimą. Aukštaitija neturėjo galimybės nuimti derliaus, o kita Lietuvos dalis didžiają dalį derliaus nuėmė. Dėl to tik spalio 4 d. paskelbta nepaparastoji padėtis. Bijau, kad kompensacijų „dalybos“ pasislinks arčiau Lietuvos vidurio, kuris nukentėjo mažiau, bet ten daugiau sėjama, didesni plotai“, – sakė skyriaus vedėjas.
Rudenį skaičiuojant nuostolius, Anykščiai buvo antroje vietoje pagal nukentėjimo lygį. Derliaus prarasta už maždaug 3 mln. Eur. Panašu, kad pagal rajone esamus pasėlių plotus mūsų ūkininkams gali tekti nežymi paramos suma.
Nuostoliai tęsis ir šiemet
Žemės ūkis ilgai jaučia nepalankius gamtos reiškinius. Blogos vieno sezono sąlygos atsiliepia būsimam derliui dar metus-dvejus. Praradę pernai metų derlių ir pajamas, negalėję optimaliais terminais pasėti ar visai nepasėję žiemkenčių, ūkininkai nesitiki ir šiemet derlingų metų.
Jonas Aleknavičius, Svirnų k. ūkininkas dirba 450 hektarų. Apie 50 ha kviečių liko nenukulta. Lauke pasilikusių kelių hektarų pupų jis jau neskaičiuoja. „Planuoto kiekio nepavyko pasėti, toks jau gyvenimas. Planavau pasėti apie 300 ha, o pasėjau tik 100, – pasakojo
J. Aleknavičius. – Pavasariui liko visas rapsas –100 ha, apie 200 ha kviečių. Nors rapsas sėjamas anksčiau nei kviečiai, tačiau pagal sėjomainą jam palikti laukai liko nekulti, nes buvo labia šlapia, balos, negalėjome įvažiuoti.“ Ūkininkas stengėsi nors kažkiek pasėti žiemkenčių, tačiau sąlygos buvo blogos, sėjos kokybė prasta, pasėlis visą rudenį mirko vandenyje.
Ūkininkas turėjo derliaus pardavimo išankstinių sutarčių, tačiau nedaug, su supirkėjais atsiskaitė ir dėl to nenukentėjo. Nors derliaus kokybė suprastėjo, bet tik nedidelė dalis grūdų buvo parduoti kaip pašariniai. „Tai kiekvienų metų praradimai, su tuo susitaikom ir neskaičiuojam kaip nuostolį“, – sakė ūkininkas.
J. Aleknavičius skeptiškai vertina ir artėjančio pavasario sėją – jam teks pasėti 350 ha. Tai nemažai. Kitas dalykas – sėkla. „Turiu savos sėklos, bet jos daigumas poprastis, o dabar pirkti sėklą brangu. Nors esu užsisakęs šiek tiek pigesnės, bet nežinau, ar gausiu. Kol kas jos nėra. Mano sėkla prastokos kokybės, daigumas žemas, todėl gali tekti sėti didesnę jos normą.“
Ūkininkas netiki, kad nuostoliai bus kompensuoti. „Ne pirmi metai, kai rašome iššalimus, praradimus, pildome prašymus kompensacijoms, – guodėsi J. Aleknavičius. – Stalčiuose viskas nugula, o kompensacijos niekada nesu gavęs. Ir dabar nelabai tikiu, kad ji bus. Tik vienas pliusas, kad paskelbė stichinę nelaimę. Kas turi reikalų su bankais, galėjo derėtis ir buvo į tai atsižvelgta.”
Kraštų kaimo ūkininkas Virginijus Vaičionis mano, kad geriau kompensacija už prarastus žiemkenčius, nei už prarastą derlių. „Kas jau įvyko, tas įvyko. Jeigu būtų skaičiuojama kompensacija tiems, kam žuvo daugiau nei 30 proc. derliaus arba dėl negautų pajamų, tai pavasarį naujai deklaravę ūkininkai negautų nieko, kažkas liktų užribyje, – sakė V. Vaičionis. –
Planavau pasėti daugiau, pasėjau tik 50 proc., žieminio rapso nepasėjau visai. Iš planuotų pasėti apie 250 ha pasėjau 116 ha, nes paprasčiausiai buvo neįmanoma įvažuoti į laukus.”
Ūkininkas iš viso dirba 500 ha. Stiprūs lietūs užklupo per javapjūtę, apie 20 proc. derliaus prarado kokybę, apie 17 ha grikių liko nenukulta. „Sudėtinga paskaičiuoti, kiek praradau pajamų nenukūlęs derliaus, kiek prastesnė kokybė atėmė. Už kviečius kaina tuomet buvo apie 150 Eur/t, suprastėjus kokybei – tik 100 Eur/t. O dar jeigu paskaičiuotume džiovinimo kaštus, suma vėl išaugtų”, – kalbėjo ūkininkas.
Ūkininkai daugiausiai pajamų gauna už žiemkenčių derlių, o šiemet jų plotai bus gerokai mažesni, išsiplės vasarojaus pasėliai. „Blogiausia, kad susijaukia sėjomaina, nes negalime laikytis jos planų dėl neišdirbtų laukų, – sakė V. Vaičionis. – Užsisakėme sėklų vasarai, turėtume išsiversti, turim šiek tiek savo.
Sėklos kaina labai išaugo. Setifikuota sėkla kainuodavo apie 350 Eur, o dabar kalbama apie 500.
Šie metai tikrai bus sunkesni: pernai leido užauginti, tik nepaėmėm derliaus, o šiemet nėra jam gerų pgrindų. “
Nesupranta kompensacijos logikos
– Mums, ūkininkams, sprendimas atlyginti žalą už prarastus žieminius pasėlius atrodo keistas. Prasidėjus lietums ir žlugus javapjūtei, kreipėmės į valdžios institucijas, kad būtų įvertinta ūkininkų patirta žala, pradėtų galioti force majeure sąlygos. To reikėjo, kad grūdų supirkėjai nereikalautų atlyginti nuostolių ir išvengtume baudų už išankstinių grūdų pardavimo sutarčių nevykdymą, atsiskaitant su bankais. Apie nuostolių kompensavimą nekalbėjome.
Rytų Lietuvos ir Anykščių rajono derlių pirmiausia „paskandino“ vanduo, derlius liko laukuose, todėl didžiausi nuostoliai ir patirti tuo metu. Nesuprantama, kodėl Žemės ūkio ministerija kreipėsi dėl žalos atlyginimo už nepasėtus ar žuvusius žiemkenčius. Manau, tai lems, kad didžiausia dalis iš Lietuvai skirtų daugiau kaip 9 mln. eurų teks tiems rajonams, kur daugiausia sėjama kviečių, tai yra, centrinei ir šiaurinei daliai. Jiems daugiausia kliuvo lietaus per žiemkenčių sėją, be to ir plotai didžiausi.
ŠILELIS Nr. 6 (1123)
