Þinoma anykštėnė teigia, jog viso namo renovacija  gyventojams – finansiniai spąstai. Mokėti už tai 20 metų – parama bankams ir kilpa gyventojams, o sumažėjusi šildymo kaina neatsiperka, nes sumokama daug palūkanų. Moters teigimu, blogiausiu atveju už daugiabučio atnaujinimą paskola turi būti grąžinama per 10 metų. Tada iki gyvenimo pabaigos ji atsipirks.

Renovacijos tikslas  yra papildyti valstybės biudžetą, duoti uždirbti bankams, atnaujinti statybų verslą. Vykdant tokį priverstinį namų atnaujinimą, apgalvotai neorganizuojami gyventojų susitikimai su bankų atstovais. Iš straipsnių žiniasklaidoje žinome, kad bankai neleidžia už renovaciją atsiskaityti iš karto tiek, kiek kainavo renovacija. Bankai nori, kad sumokėtų ir visas 20 -ties metų palūkanas. Tai rodo, kad renovacija yra vykdoma ne gyvenimui pagerinti, o duoti solidų pelną finansinėms institucijoms.

Iki šiol renovacijai buvo atrenkami namai pagal tai, kiek sunaudojo šilumos. Dabar, kai už šildymą kompensacijas mokės savivaldybė, renovuoti reikia tuos namus, kur daugiausia varguolių. Po renovacijos, sumažėjus sunaudojamos šilumos kiekiui, sumažės ir kompensacija.

Reikia žiūrėti į kaimynus ir iš jų mokytis. Lenkai renovavo taip:

1 etapas – sutvarkė visų namų šildymo sistemas, pakeitė vamzdynus, radiatorius;

2 etapas – langai, durys;

3 etapas – sienų pagražinimas, stogai.

Lenkai neėmė paskolos iš bankų, už viską mokėjo patys.

Anykščiuose reikia daryti taip pat. Neklausiant gyventojų, o remiantis specialistų patarimais, sutvarkyti šildymo sistemas. Paskolą imti iš kredito unijos. Grąžinti per 5-erius metus. Laiptinės langus, duris keisti už administravimui mokamas lėšas. Stogą, sienas šiltinti tada, kai namo gyventojai to norės. Gali būti, kad sutvarkius šildymo sistemas, duris ir langus, sienų šiltinimas nebebus reikalingas.

{mosloadposition trade}