Ar visi žinome, ką minime lapkričio 1-ąja? Turbūt daugelis net nesvarstydami atsakytų, kad tai Vėlinės, tačiau jie nebūtų teisūs. Kaip atsirado Visų Šventųjų diena ir iš kur atsirado Vėlinės bei kodėl daugelis sulieja šias šventes į vieną? Pasigilinę pamatytumėte, kad jų tradicijos siekia neatmenamus laikus.
Pirmąją lapkričio dieną minima Visų Šventųjų diena, kai pagerbiami žmonės paskelbti šventaisiais. Tikima, kad žmonėms šventieji padeda, jeigu už juos yra meldžiamasi. Šią dieną Romos katalikų bažnyčia visada skelbė privaloma švente. Dar VII a. pradžioje krikščioniška liturgine šventųjų atminimo švente Lapkričio 1-ąją paskelbė popiežius Bonifacas IV. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. buvo priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena.
Popiežius Grigalius 998 m. Visų Šventųjų dieną papildė lapkričio 2-ąja – Mirusiųjų atminimo diena. Šią dieną Lietuvoje yra minimos Vėlinės, todėl abi šventės visuomenėje yra dažnai minimos kaip viena. Primename, kad dar šiais metais seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis nutarta nuo 2020 m. lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo dieną arba Vėlines, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena.
Lietuvoje lapkričio 2 d. Vėlinių šventės kilmė siekia pagonybės laikus, kai buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais juos nuolat lankydama. Ši lietuvių tradicija susiklostė persipynus krikščioniškam papročiui su senąja lietuvių švente Ilgėmis. Žvakių deginimo tradicija taip pat mena pagonybės laikus, kuomet buvo tikima, kad ugnis pritraukia vėles – tai paprotys, kuris išsilaikė iki šių dienų.
Bažnyčiai pasinaudojus savo politine galia, dar XX a. pradžioje ne darbo diena Lietuvoje buvo paskelbta lapkričio 1-oji, kuri visame pasaulyje yra svarbesnė šventė krikščionims. Dar tarpukariu per Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) daugelis eidavo į pamaldas bažnyčioje, o į kapines – Vėlinių dieną. Vis dėlto jau tada atsirado tų, kurie į bažnyčią ir kapines vykdavo tą pačią laisvą dieną. Pažymėtina, kad mirusiųjų pagerbimui konkreti diena lapkričio 2-oji šiandieninėje visuomenėje nesureikšminama, nes lietuviai, gerbdami mirusiuosius, ištisus metus prižiūri artimųjų kapus. Tradicija šventės dieną pasisvečiuoti pas giminaičius daug kur vis dar išliko iki šių dienų.
LPS federacija „Sandrauga“
Imkime ir paklausykime: https://www.youtube.com/watch?v=mLG8g2ooFSA
❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
Truputi supainiotas sis straipsnis….. Kriksionybeje uz mirusiuosius pradejo sutartinai melstis 10 amziaus pabaigoje Benediktinu vienuoliai savo vienuolynuose Prancuzijoje. Kataliku baznycia Romoje sia liturgija is vienuoliu ivede 13 amziaus pabaigoje 14 amziaus pradzioje, kaip pagalba mirusiu sieloms issilaisvinti is skaistyklos Lapkricio 2 d.
Ilgines pagonybeje mazai ka bendro turi savo paprociais su velenemis krkscionybeje, tik kad metu laikas panasus. Tai labiau panasu i TSRS laiku rudeniais kolhozu ataskaitiniu susirinkimu baliais, kame sias puikias tradicijas siai dienai maloniai pratese kaimu bendruomeniu kulturos veikejos, kaip rudens gerybiu svente. Ilgines su sia kultura daugiau turejo bendro kaip derliaus svente ir Perkuno dievo svente.
Kadangi Pagoniu laidotuviu paprociai labai skyresi nuo krikscionisku, kadangi jie su mirusiuju velemis linksmindavosi o ne atgailaudavo ir liudedavo. Tai jie nuosirdziai tikejo, kad ir per ilginiu linksmybes, derliaus svente, mirusieji lanko juos, todel jiems aukodavo gerybes ir kartu linksmindavosi nuo keleto dienu iki keletos savaiciu spalio menesi. Kame veles budavo ne akcentas, o sveciai linksmybese.
___________________________________________________________________________________________________
Tai rezume butu, kad Visu Sventuju svente, Velines ir Ilgines pagonybeje yra labai skirtingos tradicijos savo esme ir paprociais. Tik panasios ju datos.. Visu Sventuju Lapkricio 1, Velines Lapkricio 2. Ilgines spalio lapkricio menesi, kaip daugiadiene-daugiasavaitine svente.