Gegužės 9-oji – II Pasaulinio karo pabaigos diena. Ta proga į Anykščių karių kapines rinkosi grupė anykštėnų, atėjusi pagerbti tarybinius karius, kritusius ginant Anykščių kraštą nuo fašistų.  Šiais metais į minėjimą susirinko gana nemažas būrys garbaus amžiaus žmonių, šią dieną kasmet ateinančių pagerbti žuvusiųjų. Pamininčių pergalės dieną gretos retėja, nes jaunimui ši diena  neaktuali. Praėjusių metų gegužės 30 dieną Anapilin išėjo 97 – erių metų sulaukęs paskutinis Anykščių rajono karo veteranas Vincas Radušis.

Minėjimą pradėjo buvęs Anykščių karinio komisariato viršininkas Vytautas Laurinavičius: „Gėlės padėtos prie kiekvieno žuvusio paminklo. Žuvęs karys nusipelno amžinos pagarbos, nes jis paaukojo gyvybę gindamas savo tėvynę. Šlovė ir garbė jiems“.

Buvęs komisaras kalbėjo apie dabartinę padėtį Lietuvoje: apie turtinę nelygybę, apie bedarbystę, apie mokyklų uždarymą. „Kai nebeveikė šūkis „Lietuvą puola rusai“, tada „rado“ Kiniją. Kažkada didžiausia vertybė buvo žmogus. Dabar prioritetai pasikeitė. Už pinigus perkama sąžinė, garbė, teisybė, teismai. Net Lietuvos vaikai už pinigus parduodami naujazelandiečiams. Lietuvos karys irgi bevertis. Tai parodė pernai vykęs Lietuvos karinis paradas, skirtas paminėti Lietuvos kariuomenės šimtmečiui. Paradas buvo  sostinės pakraštyje, kai tuo tarpu gėjai turėjo teisę marširuoti Gedimino prospektu. Mūsų kariai parade ėjo su lauko pratybų uniforma. Toks vaizdas, kad iš pratybų tiesiai į paradą. Paradas – iškilminga rikiuotė. Kur buvo iškilmingumas, jie atrodė kaip praslenkanti belaisvių kolona“, – piktokai dabartinę situaciją apibūdino V. Laurinavičius.

Karo veteranės dukra Zoja Suleimanova, atvežusi nuotraukų ir medalių stendą bei mamos nuotrauką, dalinosi prisiminimais, kuriuos, kaip pati sakė, jai pasakojo mama. Apie Anapilin išėjusį karo veteraną V. Radušį  kalbėjo Rima Lesnikauskienė, išsakydama priekaištus rajono valdžiai (tuomet meru buvo Sigutis Obelevičius, – red. pastaba), kuri neparėmė siūlomo projekto, kad būtų galima įamžinti karo veteranų atminimą.

Kalbos liko kalbomis, tačiau prie kiekvieno kario paminklo sužydo gėlės, skirtos žuvusiems.  Gal reikėtų paklausyti senolių išminties, kurie teigia, kad tik mirtis gali visus sutaikyti…

Dalina RUPINSKIENĖ