Pusiaužiemis – toks laikas, kai viltys ir norai persipina su tikrove, kai nuo šalčio ir drėgmės pavargę žmonės ir gyvūnai ima svajoti apie pavasarį. Ir kyla klausimai: kaip jo atėjimą paspartinti, kaip padėti žvėreliams, bitutėms, augalams ir vieni kitiems išlaukti likusį laiką? Gal reikia griebtis kokių burtų, gal reikia atsigręžti į senolių išmintį ir iš ten pasisemti kantrybės? O gal tiesiog reikia būti labai linksmiems ir savo šypsenomis visus aplink sušildyti, kad laukimo laikas greičiau prabėgtų?

      Anykščių kultūros centro Kurklių skyriaus „Linksmųjų bobelių“ klubo narės, stebuklingai virtusios miško gyventojais, nutarė to paklausti Kurklių mokinukų ir darželinukų. Slidu, oi kaip slidu buvo iš pat ryto. Bet turėjom eiti. Lūšis vedė varną, o gal atvirkščiai? Kiškis su ežiuku, pečius surėmę, kantriai judėjo pirmyn, juk vaikai laukia. Tik barsukas tvirtu žingsniu nuskuodė ir dingo už mokyklos durų. Vėl reiks ieškoti, vėl kur nors įlindęs parpia miegalius. Bet apie tai vėliau …

      Mus labai draugiškai sutiko Kurklių mokinukai ir darželinukai, mokytoja ir auklėtojos. Net iš seniūnijos žiūrovų buvo. Jiems irgi rūpėjo ar ilgai dar žiema tęsis, ar ilgai dar reikės su sniegu ir plikledžiu kovoti, ar užteks vienišiems seniūnijos gyventojams malkų krosnims pasikūrenti. Smalsu, ką išpranašaus barsukas, o jis, lyg tyčia, tarsi žemėn prasmego. Nieko tokio, pasikvietėm pagalbon vaikus ir šiaip taip radom miegalių. Susirangęs ant kėdės pūtė sau į ūsą. Garsiais plojimais, panašiais į griaustinio dundėjimą, prižadinome. Ką vėliau veikėme? Čiupę miegalių už letenų ėjome ratelius, šokome, vaikai ir suaugę atsakinėjo į suktus klausimus, užmerktomis akimis piešė barsuko portretą. Gerai kailiuką pravėdinęs ir su vidiniu balsu pasitaręs susitikimo kaltininkas išpranašavo greitą pavasario atėjimą. Kad bus šilta – nepažadėjo, bet kad pavasaris jau ne už kalnų – garantavo. Tada saldžiai nusižiovovęs vėl ant kėdės susirangė, nes laiko mat dar yra – dar truputį pasnausiąs. Vaikai, nudžiuginti išgirstos naujienos, darniu choru sugiedojo svečiui lopšinę „A-a a-a pupa“ ir tylutėliai išsiskirstė…. Kuo greičiau barsukas įmigs, tuo greičiau vėl pabus, o tada ir pavasaris ateis. Linkime visiems sveikiems ir linksmiems jo sulaukti.

Gyvūnų vardu pasakojimą jums persakė Giedrė Steponėnienė