Nors šiais metais Ažuožerių kaimo bendruomenė negavo nė vieno projektinio finansavimo, vietos entuziastai nenuleido rankų. Susimetę po kelis ar keliasdešimt eurų, gyventojai patys susiorganizavo įsimintiną šventę, įrodydami, kad tikroji bendruomenės jėga slypi ne valdžios fonduose, o žmonių širdyse.

Ažuožeriai, birželio 23 d., A. Vienuolio parke vyko tradicinė Joninių šventė. Programoje mirgėjo pažįstami ir širdžiai mieli akcentai: sveikinimai Jonams, Janinoms ir Rasoms, tradicinis Joninių laužas, paparčio žiedo ieškojimas, įvairūs žaidimai bei vaišės firimine ažuožeriečių koše, kaip vietiniai švelniai vadina, troškiniu. Vakaro kulminacija tapo populiarios grupės „Popkultūra“ koncertas.

Tačiau už šios gražios, skambios šventės fasado slepiasi kur kas gilesnė, dramatiškesnė ir kartu įkvepianti istorija apie kaimo žmonių užsispyrimą bei vienybę.

Kai fondai neremia, atsiveria tikrasis žmogiškumas

Ažuožerių kaimo bendruomenės vadovė Jolanta Jurkėnienė neslepia nuoskaudos – šie metai bendruomenei buvo finansiškai itin sunkūs. „Šįmet jokių projektų kaimo bendruomenė nelaimėjo. Savų lėšų bendruomenė turi labai mažai“, – pasakoja J. Jurkėnienė.

Sunkiausia situacija susiklostė dėl to, kad grupės „Popkultūra“ muzikantai jau buvo užsakyti iš anksto, tikintis projektinio finansavimo, ir data buvo suderinta. Atšaukti renginio ir pavesti atlikėjų bendruomenės lyderiai tiesiog negalėjo. Teko priimti drąsų sprendimą – bandyti lėšas surinkti patiems iš vietos gyventojų.

„Ir žinot, kas skaudžiausia? Šitos senjorės, buvusios kolūkietės, kurios vos galą su galu suduria – jos po penkis eurus nešė. Nešė tikrai. Kiti – penkiasdešimt, kiti šimtą eurų davė“, – su jauduliu ir pilnu dėkingumo balsu kalba bendruomenės vadovė.

Kad padengtų likusias išlaidas ir atsiskaitytų su muzikantais, bendruomenės nariai sudėjo savo asmeninius pinigus, o šventės metu svečiams pastatė aukų dėžutę. Plakate buvo nurodyta, kad ažuožeriečiams renginys nemokamas, o svečiai kviečiami prisidėti 5 eurų parama bendruomenės veiklai. Firminį troškinį moterys taip pat virė iš savo ir bendruomenės klubo lėšų.

Užmiršti, bet nepasiduodantys

Ažuožerių moterų klubo pirmininkė Simona Žudienė pabrėžia, kad šis vakaras realiai įvyko tik pačių gyventojų dėka – būtent jų suaukoti pinigai leido pasikviesti muzikos grupę ir sukurti linksmą atmosferą. Renginį bendromis jėgomis organizavo Ažuožerių kaimo bendruomenė, Ažuožerių moterų klubas bei vietos biblioteka, o šventę vedė bibliotekininkė kartu su bendruomenės pirmininke.

Visgi, vietos lyderiai neslepia kylančių iššūkių. Gyvenvietė keičiasi, atsikelia daug naujų, jaunų gyventojų, tačiau juos prisikviesti į bendrą veiklą tampa vis sunkiau. Vyresnioji karta išlaikė stipresnį bendruomeniškumo jausmą. O rūpesčių kaime – begalė, ir juos spręsti tenka patiems.

„Mes tokie kaip užmiršti esame. Patys turim parko žolę nusipjaut. Patys susimėtėm pinigėlius tam vyrukui, kad žolę nujautų. Nu viską, viską turim patys savo jėgom darytis“, – sako J. Jurkėnienė, tačiau viliasi, kad ateityje vietos savivaldybė labiau atsižvelgs į jų poreikius ir prisidės.

Šventė, kurios reikėjo labiau nei bet kada

Nepaisant tuščių sąskaitų ir organizacinių aklaviečių, Ažuožeriuose įvyko nuostabi šventė. „Žmonės nori susieiti, nori bendravimo. Su kitomis pasišneki – vienos ligotos, moterytės su vaikštynėmis, niekur neišeina. Joms čia – didžiausia šventė“, – jautriausia kaimo kasdienybės puse dalijasi Jolanta.

Šiųmetės Ažuožerių Joninės tapo gyvu įrodymu, kad kaimo dvasia yra gyva. Jos neįmanoma įrašyti į projektines eilutes ar išmatuoti dotacijomis. Kol yra kelios entuziastingos moterys ir vieningi gyventojai, pasirengę atiduoti paskutinius eurus dėl bendro tikslo, tol kaimas gyvuos. „Bandom, darom. Kiek tos kantrybės bus… Darysim toliau kažką“, – optimistiškai, nors ir su nuovargiu balse pokalbį baigia bendruomenės pirmininkė.

Saulius Barasa